V. Mizaras. Tos pačios lyties sutuoktiniai ir partneriai turi teisę laisvai judėti Europos Sąjungoje

2018 m. birželio 5 d. ES Teisingumo Teismas priėmė labai svarbų sprendimą LGBT teisių srityje – išaiškino, kad  pagal ES teisės nuostatas, reglamentuojančias Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių apsigyvenimo laisvę, sąvoka „sutuoktinis“ apima ir tos pačios lyties sutuoktinius. Šį sprendimą aš pavadinau darančiu žmonių gyvenimą gražesnį.

Pažymėtina, kad šioje byloje prejudicinis sprendimas buvo priimtas Didžiosios teisėjų kolegijos. Paminėtina, kad tos pačios lyties sutuoktiniams (partneriams), kurie yra abu ES valstybių narių piliečiai, jau anksčiau ESTT buvo išaiškinęs, kad teise laisvai judėti ES gali naudotis kaip šeimos nariai. O 2018 m. birželio 5 d. sprendimu teismas išsprendė klausimą ir dėl tos pačios lyties sutuoktinio, kuris nėra ES valstybės narės pilietis, teisės, kaip šeimos nariui kartu su savo sutuoktiniu ES piliečiu laisvai judėti Europos Sąjungoje. ES Teisingumo Teismas iš esmės pritarė 2018 m. sausio 11 d. Generalinio advokato Melchior Wathelet šioje byloje pateiktai išvadai.

Faktinės bylos aplinkybės

Rumunijos pilietis Relu Adrian Coman ir JAV pilietis Robert Clabourn Hamilton ketverius metus kartu gyveno JAV ir 2010 m. susituokė Briuselyje. 2012 m. gruodžio mėn. R. A. Coman ir jo sutuoktinis kreipėsi į Rumunijos valdžios institucijas prašydami paaiškinti procedūrą ir sąlygas, kaip R. C. Hamilton, kaip R. A. Coman šeimos nariui galėtų būti suteikta teisė teisėtai gyventi Rumunijoje ilgiau nei tris mėnesius. Šis prašymas buvo grindžiamas 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (toliau – Direktyva dėl judėjimo laisvės), kuri leidžia šia laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio sutuoktiniui apsigyventi kartu su savo sutuoktiniu toje valstybėje narėje, kurioje šis gyvena.

Atsakydamos į šį prašymą Rumunijos valdžios institucijos informavo R. A. Coman ir R. C. Hamilton, kad pastarasis turi teisę tik tris mėnesius gyventi šalyje, nes Rumunijoje jis negali būti pripažintas Sąjungos piliečio „sutuoktiniu“, kadangi ši valstybė narė nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų.

A. Coman ir R. C. Hamilton Rumunijos teismui pateikė ieškinį, prašydami konstatuoti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, kiek tai susiję su judėjimo laisvės įgyvendinimu Sąjungoje.

2015 m. gruodžio 18 d. Judecătoria Sectorului 5 București (Bukarešto 5-asis pirmosios instancijos teismas) kreipėsi į Curtea Constituţională (Konstitucinis Teismas, Rumunija), prašydamas priimti sprendimą dėl minėto prieštaravimo. Pastarasis teismas nusprendė, kad ši byla susijusi tik su Sąjungos piliečio ir jo tos pačios lyties sutuoktinio, trečiosios šalies piliečio, užsienyje teisėtai sudarytos santuokos pasekmių pripažinimu atsižvelgiant į šeimos gyvenimą ir teisę į laisvą judėjimą, vertinamą atsižvelgiant į diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos draudimą. Šiomis aplinkybėmis jam kilo abejonių dėl to, kaip aiškinti keletą Direktyvoje 2004/38 vartojamų sąvokų, aiškinamų atsižvelgiant į Chartiją ir naujausią Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, susijusią su šeimos gyvenimu. Todėl jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

ESTT buvo suformuluoti keturi klausimai, iš kurių pagrindinis pirmasis – ar Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta sąvoka „sutuoktinis“, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 21 ir 45 straipsnius, apima ir Europos Sąjungos piliečio tos pačios lyties sutuoktinį ne valstybės narės pilietį, su kuriuo pilietis teisėtai susituokė pagal kitos valstybės narės nei priimančioji teisę.

Pagrindinės Teisingumo teismo pozicijos

Pirma, valstybės narės negali riboti Sąjungos piliečio apsigyvenimo laisvės atsisakydamos jo tos pačios lyties ne ES pilietybę turinčiam sutuoktiniui suteikti išvestinę teisę apsigyventi jų teritorijoje (jeigu ir kitas sutuoktinis / partneris yra irgi ES pilietis (-ė), jau anksčiau buvo teismo išaiškinta analogiškai). Tai galioja ir toms valstybėms narėms, kurios savo teisėje nėra sureguliavusios tos pačios lyties asmenų santuokų (taigi, ir Lietuvai).

Antra, sąvoka „sutuoktinis“, apibrėžianti asmenį, sudariusį santuoką su kitu asmeniu, kaip ji suprantama pagal direktyvą dėl judėjimo laisvės įgyvendinimo, yra neutrali lyties požiūriu ir gali apimti tos pačios lyties, kaip ir atitinkamas Sąjungos pilietis, sutuoktinį.

Trečia, valstybės narės pareiga pripažinti tos pačios lyties asmenų kitoje valstybėje narėje teisėtai sudarytą santuoką, kalbant tik apie išvestinės teisės gyventi šalyje ne ES valstybės piliečiui suteikimą, nepažeidžia nacionalinėje teisėje apibrėžto santuokos instituto pirmojoje valstybėje narėje.

Ketvirta, nacionalinė priemonė, kuri gali riboti asmenų judėjimo laisvę, gali būti pateisinama tik jei nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurios laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, įtvirtintų pagrindinių teisių. Kadangi pagrindinė teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą yra užtikrinama Chartijos 7 straipsniu, Teisingumo Teismas nurodo, jog iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad sąvoka „privatus gyvenimas“ ir sąvoka „šeimos gyvenimas“ gali apimti homoseksualios poros santykius lygiai taip pat, kaip jos apima skirtingų lyčių poros, esančios tokioje pačioje situacijoje, santykius.

Penkta, valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas, kalbant tik apie išvestinės teisės gyventi šalyje ne ES valstybės piliečiui suteikimą, pripažinti minėto piliečio kitoje valstybėje narėje teisėtai sudarytą santuoką su Sąjungos tos pačios lyties piliečiu, gali sudaryti kliūčių šiam piliečiui laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Tokia situacija lemtų skirtingą judėjimo laisvės apimtį atskirose valstybėse narėse, priklausomai nuo nacionalinės teisės nuostatų, reglamentuojančių tos pačios lyties asmenų santuoką.

Šešta, valstybės narės pareiga pripažinti tos pačios lyties asmenų kitoje valstybėje narėje teisėtai sudarytą santuoką, kalbant tik apie išvestinės teisės gyventi šalyje ne ES valstybės piliečiui suteikimą, nepažeidžia nacionalinėje teisėje apibrėžto santuokos instituto pirmojoje valstybėje narėje. Konkrečiai kalbant, ši pareiga neįpareigoja šios valstybės narės savo nacionalinėje teisėje numatyti tos pačios lyties santuokos instituto. Be to, tokia pareiga pripažinti, kalbant tik apie ne ES valstybės piliečio išvestinę teisę gyventi šalyje, nepažeidžia atitinkamos valstybes narės nacionalinio savitumo ir nekelia grėsmės viešajai tvarkai.

Pozicijų vertinimas ir įtaka Lietuvos teisės sistemai

Paminėtos ESTT pozicijos neabejotinai turės reikšmės valstybių narių teisei, reglamentuojančiai, pirmiausia, migracijos teisinius santykius, o taip pat tai yra motyvas valdžios institucijoms priimti ir konceptualius sprendimus, reguliuojančius šeimos teisinius santykius tarp tos pačios lyties asmenų. Bendriausia prasme visiškai pritartina, kad asmens teisė gyventi šeimos gyvenimą ir migracija šeimos sujungimo pagrindu negali būti ribojama nei lyties, nei seksualinės orientacijos pagrindu.

Aptariamas ESTT sprendimas dera su jau anksčiau priimtais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, aiškinančiais Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį. Pavyzdžiui, naujausioje šiuo klausimu byloje (2016 m. birželio 30 d.) Taddeucci and McCall prieš Italiją teismas yra aiškiai konstatavęs, kad šeimos sujungimas kaip pagrindas suteikti leidimą nuolat gyventi šeimos nariui kartu su kitu šeimos nariu apima ir tos pačios lyties sutuoktinį ir partnerį. Analogiškai EŽTT yra pasisakęs ir Pajić prieš Kroatijąbyloje (irgi 2016 m.).

Lietuva turės taisyti Lygių galimybių įstatymą, iš kurio, įgyvendinant Direktyvą dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, kai kurių Seimo narių „dėka“ buvo išbraukta nuostata, kad šeimos nariais laikomi partneriai (aišku, ir tos pačios lyties), tiesa, liko sutuoktiniai (nepasakant, kad tik skirtingos lyties asmenys). Bet teisinio aiškumo tikslais, manytina, turėtų būti įstatymas taisomas, arba, tikint įstatymo taikytojų kompetencija, tikėtis, kad jis bus aiškinamas, atsižvelgiant į ESTT pozicijas.

Be to, turės keistis valstybės institucijų, veikiančių migracijos srityje, praktika, aiškinant ir taikant Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Migracijos teisėje pripažįstamas asmenų judėjimas tarp valstybių ir leidimų nuolat gyventi įgijimas šeimos sujungimo pagrindu. Kaip žinia, Lietuvos valstybės institucijos atsisako pripažinti šeimos sujungimo pagrindą migracijos tikslais tos pačios lyties asmenų šeimoms. Tai daroma, nežiūrint, kad, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra aiškiai konstatavęs, kad šeimos sujungimas kaip pagrindas suteikti leidimą nuolat gyventi šeimos nariui kartu su kitu šeimos nariu apima ir tos pačios lyties sutuoktinį ir partnerį. O taip pat, kad ES teisės aiškinimo tikslais jau iki aptariamo sprendimo priėmimo ES narių piliečiams, sudariusiems santuoką tarp tos pačios lyties asmenų, užtikrinama asmenų judėjimo laisvė visoje ES.

Kaip žinia, Lietuvos Konstituciniame Teisme, į kurį kreipėsi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, yra beveik analogiška byla dėl Danijos Karalystėje sudarytos Lietuvos ir Baltarusijos piliečių santuokos pagrindu sukurtos šeimos ir jos pagrindu prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Tikėtina, kad ne už ilgo konstitucinė byla bus išnagrinėta žmonių, gyvenančių šeimos gyvenimą, naudai.

Dar vienas labai svarbus aspektas – ESTT konstatavo, kad pareiga pripažinti, kalbant tik apie ne ES valstybės piliečio išvestinę teisę gyventi šalyje, nepažeidžia atitinkamos valstybes narės nacionalinio savitumo ir nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Viešosios tvarkos išlyga dažnai yra naudojama argumentams (beje, tokį argumentą naudojo ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsisakydamos minėtam Baltarusijos Respublikos piliečiui suteikti leidimą gyventi šeimos sujungimo pagrindu Lietuvoje), kad leidimas gyventi ar apskritai pripažinti tos pačios lyties sutuoktinius šeima prieštarauja valstybės viešajai tvarkai. ESTT mintis, kad teisės laisvai judėti ribojimas galėtų būti pateisinamas tik tada, jei tokia priemonė nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurios laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, įtvirtintų pagrindinių teisių (tarp kitų ir teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą (Chartijos 7 str.), reiškia negalėjimą pateisinti diskriminavimo remiantis viešosios tvarkos išlyga.

Nuo savęs papildysiu: viešosios tvarkos pažeidimo nėra ir dėl to, kad žmogaus teisių apsauga ir žmogaus orumo gerbimas (šeimos gyvenimas yra asmens privataus gyvenimo dalis ir labai svarbi oraus gyvenimo dalis) yra vienas iš pagrindinių teisinės demokratinės valstybės tikslų. Ir, būtent, žmogaus orumo gerbimas ir valstybės valdžios institucijų tarnavimas žmogui turi būti aukščiausia teisinė vertybė. Jos nepaisymas galėtų prieštarauti viešajai tvarkai, o ne kokių nors abstrakčių institutų ar kategorijų paisymas.

Nors šis ESTT sprendimas yra skirtas tik asmenų laisvo judėjimo teisei, tačiau tai, kaip jau ir buvau užsiminęs, yra signalas valstybei, kad tos pačios lyties asmenys, jeigu jie kuria ir gyvena šeimos gyvenimą, turi būti vertinami lygiateisiais pagrindais visų teisių požiūriu. Tai galėtų būti motyvas politikams pagaliau sureguliuoti šeimos teisinius santykius ir tos pačios lyties asmenims, bent jau šeimos partnerystės (bet ne jungtinės veiklos (!)) pagrindu. Nors migracijos tikslais šeimos nariu turime pripažinti ir tos pačios lyties sutuoktinį, natūralu, kad jų lūkestis iš valstybės – atitinkamas teises ir pareigas, atsakomybę reguliuoti kaip kitiems asmenims. Tik taip bus užtikrintas tokiose šeimose gyvenančių žmonių saugumas, teisinis apibrėžtumas, tik taip bus laikomasi Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principo, tik taip bus darna tarp Lietuvos ir tarptautinės teisės. Tą padarius jokiu būdu nebus pakenkta kitų visuomenės narių interesams ir teisėms.

Esu šalininkas to, kad teisė yra gyvas organizmas ir turi būti aiškinama atsižvelgiant į šių dienų realijas, t. y. į dabartinę gyvenimo visuomenėje tikrovę. Iš tikrųjų teisė negali būti atskira nuo socialinės tikrovės ir negali išvengti greitesnio prisitaikymo prie šios tikrovės. Kaip Generalinis advokatas savo išvadoje aptariamoje byloje nurodė, „kitaip būtų primetamas pasenęs požiūris ir teisė atliktų statišką vaidmenį. Taip neabejotinai yra tais atvejais, kurie susiję su visuomene. Kaip yra dar ankstesnėje praktikoje sakęs kitas Generalinis advokatas l. Geelhoed, „jei Teisingumo Teismas neatsižvelgtų į šiuos pokyčius, atitinkamos teisės normos prarastų dalį savo veiksmingumo. Teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jos raidos tą dieną, kai nagrinėjama norma turi būti taikoma, būklę. Šiame aptariamame kontekste teisė turi reaguoti į pakitusią šeimos sampratą ir pripažinimą, kad teisės į šeimos gyvenimo pagarbą užtikrinimas negali būti diskriminuojamas dėl lyties ir seksualinės orientacijos.

Šeimos teisinių santykių tarp tos pačios lyties reguliavimas, teisinio saugumo užtikrinimas ir pagarba visiems mūsų valstybės ir kitų čia atvykstančių šalių piliečių teisėtiems interesams, yra kilnus tikslas. Svarbu, kad būtų užtikrinama žmonių bendroji pagarba ir orumas. Kartais mums tiesiog trūksta empatijos, be kita ko ir taikant teisę. Dėl to šį ES Teisingumo teismo sprendimą aš laikau kupinu empatijos ir tokiu, kuris daro žmonių gyvenimą gražesniu

Vytautas Mizaras yra VU TF profesorius, advokatų kontoros Ellex Valiūnas partneris, advokatas