Komercinių paslapčių apsaugos naujovės
Šių metų balandžio 26 dieną buvo priimtas Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, kuris įsigalios birželio pirmąją dieną ir įgyvendina Lietuvoje 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo. Kartu yra priimti LR Civilinio kodekso pirmosios knygos ir LR Civilinio proceso kodekso pakeitimai.
Nuo birželio 1 d. bus įtvirtinta nauja komercinės paslapties sąvoka – tai informacija, kuri yra slapta, t.y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; ji turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
Tad bet kokia informacija, nors ji ir pavadinta konfidencialia, nebus būtinai laikoma komercine paslaptimi. Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje įtvirtinama, kad komercine paslaptimi nebus nelaikoma informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių (slapta, vertinga ir saugoma); informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.
Yra nustatyti atvejai, kada komercinės paslapties gavimas yra laikomas teisėtu, o kada jau neteisėtu. Pavyzdžiui, įstatyme įtvirtinama, kad teisėta yra gauti komercinę paslaptį, kai yra stebimas, analizuojamas, ardomas arba testuojamas produktas arba objektas, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai valdo informaciją įgijęs asmuo, neturintis pareigos saugoti komercinę paslaptį. Komercinės paslapties atskleidimas gali būti laikomas teisėtu, kai siekiama apsaugoti viešąjį interesą arba ji atskleista žiniasklaidai ar kitiems asmenims naudojantis saviraiškos ir informacijos laisve. Kartu galima prisiminti ir 2019 metais Lietuvoje įsigaliosiantį Pranešėjų apsaugos įstatymą.
Yra įtvirtinami konkretūs komercinių paslapčių turėtojo teisių gynimo būdai, įskaitant galimybę reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ar drausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti ar saugoti šiais tikslais ir kita. Vietoj faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo komercinės paslapties turėtojas gali reikalauti vienkartinės kompensacijos. Šios kompensacijos dydis turi būti pagrįstas atlyginimu, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu fizinis ar juridinis asmuo būtų teisėtai naudojęs komercinę paslaptį. Be to, yra nustatomos specialios laikinosios apsaugos priemones, kurias gali taikyti teismai, kai yra siekiama apsaugoti komercinę paslaptį.
Yra numatoma galimybė, kad teismas vietoj laikinųjų apsaugos priemonių gali įpareigoti neteisėtu komercinės paslapties naudojimu įtariamą asmenį, norintį toliau naudoti komercinę paslaptį, užtikrinti komercinės paslapties turėtojui galimos žalos kompensavimą. Galimos žalos komercinės paslapties turėtojui kompensavimo užtikrinimas nesuteikia neteisėtu komercinės paslapties naudojimu įtariamam asmeniui teisės atskleisti komercinę paslaptį.
Civilinio proceso kodekso papildomai yra įtvirtinama, kad, kai yra pagrindas manyti, kad gali būti atskleista komercinė paslaptis, teismas dalyvaujančių byloje asmenų tinkamai pagrįstu prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustato konkrečius asmenis, turinčius teisę susipažinti su bylos medžiaga, kurioje pateikta komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija; galinčius dalyvauti uždaruose teismo posėdžiuose ar gauti teismo sprendimo ar nutarties, kurioje atskleista komercinę paslaptį sudaranti informacija ar galimai komercinę paslaptį sudaranti informacija, patvirtintą kopiją.
Yra įtvirtinamas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl komercinių paslapčių apsaugos.
