Naujausia LAT praktika privatinės teisės srityje: nuo vykdymo proceso klausimų iki proceso atnaujinimo dėl EŽTT sprendimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) byloje dėl asmens suinteresuotumo vykdomojoje byloje ir tokio asmens teisės gauti informaciją apie vykdymo eigą pasisakė, kad, ar laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms. Sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, turi būti įvertintas tokios jo siekiamos įgyvendinti teisės tikslas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisė susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga užtikrina bylos medžiagos viešumo principo įgyvendinimą, kai byloje dalyvaujantys asmenys, suinteresuoti konkretaus rezultato pasiekimu, gali dalyvauti ne tik priimant sprendimą, bet ir jį vykdant. Nors asmens teisė gauti informaciją ir ypač ja naudotis nėra absoliuti, tačiau taip pat negali būti nepagrįstai ribojama asmens teisė gauti jam reikalingą informaciją, jeigu toks asmuo nurodo siekiamos gauti informacijos naudojimo tikslą, priežastis, kodėl jam tokios informacijos reikia, bei būdus, kaip ir kokiu būdu asmuo gautą informaciją tvarkys. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl trečiojo asmens N. P., nepareiškusio savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, statuso vykdymo procese, t. y. ar pareiškėjas laikytinas suinteresuotu asmeniu vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo vykdomojoje byloje. LAT teisėjų kolegija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pripažino nepagrįsta ir sutiko su pareiškėjo kasacinio skundo argumentais, kad vien tai, jog trečiasis asmuo neturi teisės reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo, nereiškia, kad jis nėra suinteresuotas, jog teismo procesinis sprendimas būtų įvykdytas tinkamai.

_____

Nutartyje dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, apskundimo apeliacine tvarka galimumą, pasisakyta, kad pagal CPK 593 straipsnio 6 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko bendrosios nuosavybės dalies nustatymo ir kitais šiame kodekse nurodytais atvejais, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pagal CPK 278 straipsnio 4 dalį atskirasis skundas gali būti paduotas dėl teismo nutarties sprendimo išaiškinimo klausimu. Atsižvelgiant į aptartas sprendimo išaiškinimo ir vykdymo išaiškinimo tarpusavio sąsajas bei tai, kad galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo priimtą nutartį diferencijavimas vien pagal tai, koks subjektas ir kurioje proceso stadijoje kreipiasi dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, nėra pagrįstas nei proceso principų požiūriu, nei CPK 589 straipsnio normai keliamais tikslais, darytina išvada, kad CPK 278 straipsnio 4 dalies nuostata, suteikianti teisę atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį sprendimo išaiškinimo klausimu, taikytina ir tais atvejais, kai dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo kreipiasi antstolis CPK 589 straipsnyje nustatyta tvarka.

_____

Kitoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal  CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas remėsi EŽTT 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prie Lietuvą, peticijos Nr. 25545/14.  Aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad jame nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas ne vien tik išimtinai tos civilinės bylos, kurioje priimti teismų procesiniai sprendimai EŽTT pripažinti prieštaraujančiais Konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, procesas, bet ir procesas kitoje civilinėje byloje, jeigu tarp EŽTT nustatytų pažeidimų vienoje byloje ir teismo sprendimo kitoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, egzistuoja glaudžios sąsajos, priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. procesinio sprendimo, kuriuo taikyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo nevykdymo padariniai, kai Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas, konstatavus Konvencijos pažeidimą ir atnaujinus procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, buvo pakeistas. Akivaizdu, kad ankstesni teismo sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo neteko galios ta apimtimi, kuria J. I. įpareigotas savo lėšomis nugriauti statinius, todėl asmuo negali toliau patirti tokio sprendimo teisinių padarinių, o šie padariniai negali būti pašalinti kitaip nei atnaujinant procesą tokioje byloje. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi netipinė situacija, nulemta proceso atnaujinimo ankstesnėje byloje ir joje naujai išspręsto neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimo (nutarties 14 punktas). Šioje konkrečioje situacijoje, kuri nulemta proceso atnaujinimo minėtoje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, šis pagrindas taip pat būtų artimiausias teisiškai išspręsti faktinę situaciją ir šioje byloje. Pažymėta, kad, sprendžiant dėl galimybės taikyti CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytą išimtį, svarbu įvertinti ir tai, ar atsižvelgiant į proceso atnaujinimo priežastį reikalingas papildomų aplinkybių tyrimas. Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu todėl, kad susiklostė teisiniu požiūriu negalima situacija, kai ankstesni teismo sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo neteko galios ta apimtimi, kuria pareiškėjas J. I. įpareigotas išimtinai savo lėšomis nugriauti statinius, o nagrinėjamoje byloje galioja teismo sprendimas, kuriuo leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti žemės sklype pastatytus statinius ir išlaidų atlyginimą išieškoti iš J. I. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant operatyvumo, proceso ekonomiškumo, atsižvelgiant į tai, kad šalys teikė atsiliepimus ir išsakė dėl to savo argumentus, o pagrindas, pagal kurį atnaujinamas procesas, nereikalauja nustatyti naujų aplinkybių, teikti naujų įrodymų ir jų tirti, galimas CPK 370 straipsnio 4 dalyje nurodytos išimties taikymas ir abiejų klausimų išsprendimas vienu metu.

_____

Kitoje nutartyje teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovių teisė gauti informaciją apie Bendrijos veiklą nebuvo pažeista, kad jų prašomą informaciją atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė, nepagrįsta. Nustatyta, kad Bendrijos nariai 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. birželio 5 d. kreipėsi į atsakovę dėl susipažinimo su Bendrijos dokumentais, tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė tam tikrus duomenis apie Bendrijos veiklą. Atsiliepime į ieškovių patikslintus ieškinius atsakovė laikėsi pozicijos, jog netikslinga ieškovėms pateikti susipažinti Bendrijos apskaitos dokumentus, atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, apskaitos registrus ir buhalterines sąskaitas, nes tokia teisė nesuteikta įstatymu, be to, nėra pagrindo abejoti tinkamu Bendrijos apskaitos vedimu. Apeliaciniame skunde atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojantį atsakovę leisti susipažinti ieškovėms su Bendrijos finansiniais dokumentais, laikėsi tos pačios pozicijos, jog tokios teisės ieškovės neturi, joms nesuteikta teisė vykdyti atsakovės ūkinės finansinės veiklos kontrolę. Taigi, priešingai nei nusprendė apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatytos aplinkybės, taip pat bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė ne tik kvestionavo ieškovių teisę gauti Bendrijos finansinius dokumentus, su kuriais ieškovės siekė susipažinti tam, kad galėtų įsitikinti tinkamu Bendrijos veiklos, apskaitos vykdymu, bet ir tokių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 7 dalimi, 21 straipsnio 4 dalies 4 punktu ieškovėms yra suteikta teisė, o bendrijos pirmininkui nustatyta pareiga pateikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę pateikti ieškovėms susipažinti Bendrijos finansinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės, pirmiausia nesikreipdamos į atsakovę, o iš karto į teismą su reikalavimu dėl tam tikros informacijos pateikimo, nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka pirmiau aptartų DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, kasacinio teismo praktikos išaiškinimų. Be kita ko, teismas bendrijos nario teisę gauti informaciją apie bendriją ir šios teisės įgyvendinimą kreipiantis į bendriją nepagrįstai aiškino kaip ikiteisminę bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką.

_____

Nutartyje dėl lūkesčio išsipirkti didesnį valstybinės žemės plotą saugomoje teritorijoje namų valdai, kai žemės sklypas suformuotas ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, pabrėžta, kad teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją pagal EŽTT praktikoje nurodomus kriterijus, konstatuoja, kad ieškovei N. M. G. priklausanti tvora ir krepšinio aikštelė neatitinka konvencinės nuosavybės sampratos. Pirma, šis turtas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra registruotas viešame registre, jis nepažymėtas pirmiau minėtuose byloje esančiuose 1985 m. inventorizacijos (techninės apskaitos) plane ir 1993 m. spalio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane. Antra, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šie objektai buvo pastatyti teisėtai. Trečia, pažeidimas dėl savo pobūdžio nėra akivaizdus, todėl apie šių objektų egzistavimą valstybė galėjo pagrįstai nežinoti, iki kol buvo atliktas 2016 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimas, po kurio valstybės institucijos elgėsi operatyviai – Inspekcija kvietė ieškoves pateikti paaiškinimus dėl valstybinėje žemėje esančių statinių, prašė pateikti statybą leidžiančius dokumentus, taigi ieškovei buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus ir įrodymus tiek teisme, tiek iki prasidedant teisminiam procesui. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nėra pagrindo nereagavimą į tam tikrą susidariusią situaciją vertinti kaip jos toleravimą, kai suinteresuotas asmuo apie tokią situaciją apskritai nežino ir dėl pakankamai svarbių priežasčių neturėjo galimybės apie ją sužinoti. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar kompetentingos institucijos nereagavimas į valstybinės žemės neteisėtą naudojimą gali būti vertinamas kaip tokių veiksmų toleravimas, atsižvelgtina į neteisėtų veiksmų mastą ir jų akivaizdumą, institucijos veiksmus po sužinojimo apie teisių pažeidimą. Taigi dėl nurodytų priežasčių, skirtingai nei ginčo ūkinio pastato atveju, bylos duomenys nesuponuoja, kad valstybė toleravo ieškovės veiksmus, susijusius su krepšinio aikštele ir tvora (šių objektų sukūrimą valstybinėje žemėje). Atitinkamai šio turto nėra teisinio pagrindo laikyti konvencine nuosavybe. Ieškovės N. M. G. lūkesčiai vertintini kaip paprasta viltis, kuriai ginti pagrindo nenustatyta. Nenustačius statinių teisėtumo fakto, pagrindo juos pripažinti konvencine nuosavybe, nėra poreikio vertinti ir ieškovės galimybės įgyti teises į valstybinę žemę, taigi tenkinama ir valstybinės žemės pirminės būklės atkūrimo būtinumo demokratinėje visuomenėje sąlyga. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog valstybės prisidėjimas prie ginčo situacijos kilimo nagrinėjamoje byloje apskritai nenustatytas, ieškovei savarankiškai pasirinkus elgesio būdą ir dėl šio pasirinkimo kilus poreikiui šalinti neteisėtos statybos padarinius, valstybės institucijų įsikišimas nelaikytinas užkraunančiu jai pernelyg didelę individualią naštą. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl krepšinio aikštelės bei tvoros pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados yra teisėtos bei pagrįstos.