AdvokatūraInstitucijos

I. Vėgėlė: Lietuvoje pasitaiko pavienių bandymų riboti asmens teisę į teisminę gynybą ar advokato teises

„Turbūt reikšmingiausias Advokatūros pasiekimas – jos veikla nenutrūko visus 100 metų, ji veikė ir sovietmečiu, labai sudėtingomis sąlygomis, tačiau advokatai visą laiką atstovavo žmogų, jo teisėtus interesus,”– apie Lietuvos advokatūros išbandymus pasakoja Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Pasak jo, advokatai visuomet dalyvavo ne tik Advokatūros veikloje, bet ir visuomeniniame gyvenime, visokeriopai padėjo kurti naująją teisinę sistemą. Šio jubiliejaus kontekste, su pirmininku aptarėme, kokie esminiai iššūkiai Advokatūrai ir advokatams kyla šiandien.

Kokie reikšmingiausi įstatymų pakeitimai įvyko nuo Jūsų pirmininkavimo pradžios, koregavę Advokatūros ir advokatų veiklą?

Mano supratimu, ne visiškai teisingai veikė procesinio atstovavimo normos, tiek kalbant apie civilinį, tiek apie administracinį procesą. Taigi, visų pirma, buvo patikslintos šių procesų normos, sustiprintas advokato statusas ir jo teisė atstovauti Lietuvos teismuose. Taip pat dalyvaujant Advokatūrai sustiprintas Baudžiamojo proceso kodeksas, sukurta elektroninė ikiteisminio tyrimo duomenų bazė, o Baudžiamojo proceso kodekse net įtvirtinta, kad tos sistemos veikimas turi būti derinamas su Lietuvos advokatūra. Šalia to, įvyko Advokatūros įstatymo pakeitimai, sustiprinta advokato etika, įtvirtintos tam tikros advokatų teisės. Iki šiol advokatas negalėjo gauti tam tikrų asmens duomenų, tačiau dabar institucijos privalo juos pateikti, kai to reikia teisinių paslaugų teikimui. Be to, Advokatūra nuo šiol tapo institucija, kuri teikia išvadas dėl teisės aktų, susijusių su teise į teisingą teismą, teisminę gynybą.

Ar dažnai keičiami ir priimami nauji įstatymai, susiję su advokatų ar Advokatūros veikla?

Pakankamai dažnai. Vien 2004 m. Advokatūros įstatyme pataisų buvo daug. Kartais jos nulemtos noro kažką pakeisti į gerą, o pasitaikė ir situacijų, kai politikai siekė šiek tiek apriboti Advokatūros savivaldą, apsunkinti tam tikras veikas arba palengvinti atėjimą į Advokatūrą, bet tokie bandymai būna laikini, įstatymai vėl keičiasi. Pavyzdžiui, vienu metu į Advokatūrą galima buvo patekti be jokių egzaminų, tuomet mes turėjome didžiulį antplūdį norinčiųjų į ją patekti. Dalis jų buvo šaunūs žmonės, bet su kai kuriais 10 metų teko aiškintis drausmės bylose.

Kaip dažnai praktikoje teisininkams apribojama teisė užsiimti advokato veikla, jie išbraukiami iš advokatų sąrašo? Dėl kokių priežasčių tai įvyksta?

2018 m. iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukti 5, 2017 m. – 12, 2016 m. – 3 advokatai. Paprastai po Advokatų garbės teismo toks Advokatų tarybos sprendimas priimamas dėl etikos ir kitokių veiklos pažeidimų, Advokatūros nario pareigų nevykdymo, interesų konflikto, lojalumo savo klientui principo pažeidimo, konfidencialumo pareigos netinkamo vykdymo.

Ar, Jūsų nuomone, advokatui turėtų būti taikomi tokie pat etikos ir reputacijos standartai, kaip ir teisėjams, gal galite pakomentuoti, kokie standartai taikomi dabar?

Lietuvos advokatūra yra viena griežčiausius etikos standartus taikančių institucijų Lietuvoje. Nepaisant to, kad jų laikytis būna sunku, jie naudingi visai bendruomenei ir tuo pačiu kiekvienam advokatui, nes tai išskiria šią bendruomenę iš kitų. Mes keliame maždaug 10 proc. bylų iš visų pateikiamų skundų, t. y. maždaug 30 bylų per metus. Nei teisėjai, nei prokurorai, nei kitos teisinės institucijos jų tiek daug nekelia. Mes manome, kad bylos iškėlimas yra geltona kortelė, nes dažniausiai ji pasibaigia švelnesnėmis sankcijomis, nei išbraukimas iš advokatų sąrašo. Tačiau, nepaisant to, kad esame griežti, manau, kad etikos ir reputacijos standartai advokatams neturėtų būti tokie pat, kaip teisėjams, kadangi advokatas nėra statutinis pareigūnas ar valstybės tarnautojas. Advokatų Etikos kodeksas, išskyrus retus atvejus, veikia kaip funkcinis kodeksas, tai reiškia, kad advokatas yra įsipareigojęs etikai, kai vykdo savo funkcijas. Laisvalaikiu jis yra absoliučiai laisvas, kaip ir bet kuris kitas žmogus. Teisėjai ar prokurorai, ko gero, neleistų sau to pasakyti.

Kokie didžiausi Advokatūros iššūkiai šiandien?

Mūsų bendruomenei iššūkių kyla tikrai daug, bet mes bandome valdyti situaciją, į ją reaguoti. Mūsų šių metų prioritetas – koncentruotis į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTP). Šiuo metu turime situaciją, kai ja nėra patenkintas nei paslaugos gavėjas, nei davėjas. Jei abu nepatenkinti, vadinasi, sistemoje kažkas ne taip. Advokatai sako, kad susiduria su per dideliu biurokratizmu šioje sferoje, nemotyvuoja mažas atlygis, kuris ne visada išmokamas. O gyventojai sako, kad nori kokybiškesnių paslaugų, kad advokatas labiau įsitrauktų į procesą, nors žinome, kad jam už tai nesumokama. Todėl kyla klausimas, ar asmuo gauna tikrą teisminę gynybą, ar ji  labai paviršutiniška dėl finansų stygiaus ir neefektyvi dėl advokatų per didelio užimtumo. Taigi, mūsų užduotis – rasti kelią ir išeitį, kaip VGTP sistemoje pasiekti proveržį, kad tai taptų kokybiška paslauga, o VGTP advokato profesija taptų siektina, patogia, gerai atlyginama. Kitas mūsų prioritetas – sieksime plėsti kvalifikacijos kėlimo galimybes, galvosime apie nuotolinius mokymus, kad advokatai iš visų Lietuvos regionų galėtų išklausyti geriausių lektorių pranešimus. Na, o kiti tikslai yra vidiniai – reformuoti visuotinio susirinkimo vedimo tvarką ir formą, didinti narių įsitraukimą į savivaldos sistemą, plėsti advokatams siūlomą pagalbą ir paslaugų skaičių ir t. t.

Kokie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos su paslaugos teikimo kokybe susiję aspektai labiausiai nesuderinami su asmens teise į efektyvią teisminę gynybą?

Visų pirma, kaip jau minėjau, kol kas ši paslauga neadekvačiai finansuojama, advokato valandos pajamos mažesnės, nei apsikirpimo kaina. Be to, VGTP sistemoje advokatas nėra laisvas pasirinkti kokių veiksmų imtis, nes jam nebus atlyginta. Čia jau yra užprogramuota bloga kokybė ir paviršutiniškumas. Kitas aspektas – advokatai yra perkrauti byloms. Prieš porą metų bylos pasiruošimui iki teismo advokatas galėjo skirti ne daugiau kaip valandą. Man asmeniškai niekada prieš posėdį nėra pavykę su bylos medžiaga susipažinti ir įvertinti visas bylos aplinkybes greičiau nei per valandą. Dabar tas laikas prailgintas, bet kitą kartą gali ir ilgesnio laiko neužtekti, jis priklauso nuo bylos. Tiesiog sistemoje užprogramuota daug dalykų, dėl kurių advokatas yra verčiamas tilpti į siaurus laiko ir veiksmų rėmus, o tai negerai, nes advokato tikslas turėtų būti siekti geriausių rezultatų klientui, tačiau sistema to neskatina.

Ar problemos ir iššūkiai, su kuriais susiduria advokatai, skiriasi Vilniuje ir mažesniuose provincijos miesteliuose?

Maždaug pusė advokatų dirba Vilniuje, kita dalis yra išsibarsčiusi po mažesnius miestus ir miestelius. Jų problemos visų pirma skiriasi dėl to, kad didesniuose miestuose ir provincijoje skiriasi ekonominė padėtis. Tai reiškia, kad skiriasi žmonių mokumas, galimybė dar prieš kylant problemai pasikonsultuoti su advokatu. Analogiškai Vilniuje asmuo, prieš priimdamas kokį nors svarbų teisinį sprendimą, greičiausiai ateis pasikonsultuoti su advokatu, o provincijoje tai darys jau įvykus problemai. Iš to kyla ir kitos pasekmės – provincijoje teikiama gerokai daugiau valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų, nei Vilniuje. Taip pat Vilniuje žymiai daugiau darbų, turime aibę įvairiausių bylų, kai provincijoje dominuoja šeimos bylos, susijusios su skyrybomis, turto dalybomis. Taigi, skiriasi rinka, ekonominė situacija, pats ginčių pobūdis.

Ar Advokatūrai ir advokatams kylantys iššūkiai panašūs visoje ES, ar skiriasi?

Senosiose valstybėse narėse, advokatų ir teisinės sistemos būklė labai stipri. O kai kur kartais kėsinamasi į teisinės sistemos būklę, to pavyzdžius matome Lenkijoje ar Vengrijoje. Kartais reformų kontekste atsiranda bandymų silpninti teisę advokatui atstovauti asmenį, gauti duomenis apie asmenis konkrečiose bylose, o tai skatina kelti klausimą, ar užtikrinama galimybė žmonėms gauti efektyvią teisminę gynybą. Lietuvoje mums kol kas netenka susidurti su tokiais drastiškais veiksmais, kurie ribotų asmens teisę į teisminę gynybą, advokato teises, nors nepriklausomybės laikotarpiu būta visko. Kaip kad situacija, kai praėjusiais metais Klaipėdoje buvo sulaikytas advokatas, neva kėsinęsis į pareigūnus. Byla, neradus nusikaltimo sudėties, buvo nutraukta du kartus, tačiau dabar yra trečią kartą atnaujinta. Visas procesas pradeda panašėti į advokato persekiojimą. Taigi, tokių atvejų būna, tačiau jie pavieniai, sisteminių bandymų menkinti gynybą kol kas nėra.

Kiek advokatų yra Lietuvoje ir ar šiandieniniame kontekste, kai nuolat kalbama apie teisininkų perteklių, galima manyti, kad pasiūla atitinka paklausą?

Paskutiniu metu pastebime nuolatinį advokatų skaičiaus augimą. 2014 m. advokatų buvo beveik 2000, dabar jų turime daugiau nei 2200. Advokatų padėjėjų skaičius taip pat nuolat auga. Nepaisant to, manau, kad jų net per mažai, nes tikrai gerų teisininkų nėra tiek jau daug. Tikrai netiesa, kad nebėra rinkos naujiems advokatams. Jei lygintumėme su Šiaurės šalimis, pagal santykį tarp advokatų ir gyventojų esame maždaug per vidurį ir mus tai tenkina. Be to, pagal ekonominį šalies išsivystymą, manau, advokatų skaičius yra optimalus. O šis skaičius nuolat auga, nes tai yra patraukli profesija, kurioje žmogus gali ir užsidirbti, ir realizuoti save.

Ką manote apie pastebimą ženklią advokatų migraciją tarp advokatų kontorų?

Migracija pastebima, bet nemanau, kad tai blogai. Iš vienos pusės, jei yra migracija, vadinasi yra ir rinka, jaunas žmogus gali laisvai spręsti, kur nori dirbti. Iš kitos pusės, manau, kad tai susiję su socio-kultūriniais pokyčiais. Anksčiau vertybė buvo prisirišimas prie vieno darbo, bet viskas keičiasi: jauni žmonės nori turėti kuo daugiau patirčių, tas rytietiškas prieraišumas išnyko. Bet tai nėra unikalu advokatams – ši tendencija būdinga visose srityse.

Užsienyje vis dažniau kalbama apie jaunųjų teisininkų teises, didelius krūvius ir būtinybę saugoti jų interesus darbe. Kaip manote, kokia advokatų padėjėjų padėtis šiuo klausimu Lietuvoje?

Skandinavijoje labai didelis sujudimas šiuo klausimu ir, neišradinėjant dviračio, mes nusižiūrėjome nuo jų tyrimą, kurį įgyvendinsime artimiausiu metu. Vykdysime gyventojų ir advokatų padėjėjų apklausas apie darbo ir poilsio laiko santykį. Ši apklausa turėtų pamokyti gyventojus, kad advokatas savaitgalį irgi nori pailsėti, tuo pačiu paskatintų advokatus atkreipti dėmesį į šią problemą. Žalingiausia būtų, jei jaunas žmogus atsisakytų karjeros šioje profesijoje, nes čia reikia per daug dirbti. Logiška, jog jaunimas nori būti tikras, kad galės suderinti darbą su laisvalaikiu. Taigi, mes norime sužinoti, ar šiuo aspektu reikalingas Advokatūros įsikišimas. Beje, ši problema egzistavo visuomet – aš savęs nepamenu dirbančio 8 valandas per parą. Tačiau anksčiau taip būdavo su daugeliu profesijų, jei žmonės norėjo užsidirbti, dirbdavo net per 2 ar 3 darbus. Bet jaunas žmogus nori gyventi kitaip, tad turime reaguoti ir stengtis, kad krūviai būtų išlyginti.

Ar manote, kad ateityje advokatą gali pakeisti robotas?

Kalbos, kad advokato profesija yra nykstanti dėl dirbtinio intelekto, yra tikrai netiesa. Aš įsitikinęs, kad net ir dirbtiniam intelektui įsigalėjus, reikės labai daug teisininkų, kurie rūpintųsi algoritmais. Be to, baudžiamojoje byloje asmuo visada norės santykio su žmogumi, ne su robotu. Yra tam tikras ryšys, pasitikėjimas, žmogui reikia pasikalbėti, nes jis jaučia didelį stresą, nori ne tik pagalbos ir patarimo, bet ir išklausymo, nuraminimo. Sudėtingose civilinėse bylose taip pat advokatas bus nepakeičiamas. Žinoma, tam tikrą techninį darbą dirbtinis intelektas galės daryti jau netolimojeateityje, ir tai yra labai džiugu, nes advokatai turės daugiau laiko užsiimti intelektine veikla.

Raktažodžiai
Close
Close