Teisėjų taryba: lėšų stygius teismuose kelia riziką teisingumui – pasekmes gali pajusti ir žmonės, ir verslas

2027–2029 m. teismams numatomi asignavimų limitai nepadengs maždaug ketvirtadalio objektyviai pagrįsto teismų sistemos poreikio. Jei finansavimo atotrūkis nebus sumažintas, gali ilgėti bylų nagrinėjimas, mažėti galimybės išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir užtikrinti teismų darbo kokybę. Tai nėra vien institucijų biudžeto klausimas: pasekmes gali pajusti žmonės, laukiantys sprendimų šeimos, darbo ar baudžiamosiose bylose, ir verslai, kuriems būtinas greitas bei patikimas ginčų sprendimas.

Teisėjų taryba, pritardama 2027–2029 m. numatomų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo teismams projektą, konstatavo, kad Finansų ministerijos nustatytas limitas neužtikrina objektyvaus teismų sistemos lėšų poreikio. Taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama užtikrinti pakankamą ir stabilų teismų finansavimą.

„Tai nėra vien klausimas apie tai, kiek pinigų gauna teismai. Tai klausimas apie valstybės gebėjimą užtikrinti žmogaus teisę laiku ir tinkamai apginti savo teises. Teismų finansavimas dažnai atrodo kaip institucinis klausimas, tačiau jo poveikį pirmiausia pajunta žmonės ir verslai. Teisme sprendžiami jautriausi ir kiekvienam svarbūs klausimai – su kuo gyvens vaikai, kam priklausys turtas, ar žmogus buvo teisėtai atleistas iš darbo, ar įmonė įvykdė sutartį, ar valstybės institucija veikė teisėtai, ar žmogus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – sako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.

Finansų ministerijos nustatytas maksimalus asignavimų limitas teismams kiekvienais 2027–2029 m. sudaro po beveik 121 mln. Eur. Pagal teismų pateiktus ir Nacionalinės teismų administracijos apibendrintus duomenis, 2027 m. liktų nepadengta beveik 35 mln. Eur, 2028 m. – daugiau nei 41 mln. Eur, o 2029 m. – daugiau nei 42 mln. Eur objektyviai pagrįsto finansavimo poreikio. Taigi atotrūkis ne tik išliktų, bet ir didėtų.

Pakankamas ir stabilus finansavimas būtinas ir Vyriausybės programoje numatytam siekiui užtikrinti teismų profesionalumą bei nepriklausomumą, stiprinti teisėjų padėjėjų korpusą. Apie būtinybę neatidėliotinai spręsti teismų darbuotojų darbo užmokesčio ir sisteminio finansavimo klausimus 2026 m. birželio 19 d. rezoliucijoje pasisakė ir Visuotinis teisėjų susirinkimas.

Lietuva teismams skiria mažiausiai Baltijos šalyse

Lietuvos teismų sistema pagal daugelį veiklos rodiklių yra tarp efektyviausiai dirbančių Europos Sąjungoje: bylų nagrinėjimo greitis – vienas didžiausių, aukštas skaitmenizavimo lygis ir sprendimų stabilumas, o visuomenės pasitikėjimas teismais yra linkęs didėti. Tačiau nepakankamas finansavimas jau kelia riziką, kad pasiektų rezultatų nepavyks išlaikyti.

Kad tai nėra vien Lietuvos teismų vertinimas, rodo Europos Komisijos išvados. Komisija ne kartą atkreipė dėmesį į nepakankamus Lietuvos teismų žmogiškuosius ir finansinius išteklius, atlyginimų konkurencingumo bei neužimtų etatų problemą. Lietuvos teismams skiriamas finansavimas išlieka vienas mažiausių ES. 2024 m. teisminei sistemai Lietuvoje skirta 65 Eur vienam gyventojui, Liuksemburge – 314 Eur, Vokietijoje – 194 Eur. Baltijos šalių kontekste Lietuva skiria mažiausiai: Latvijoje vienam gyventojui tenka 111 Eur arba maždaug 70 proc., Estijoje – 86 Eur arba daugiau nei 30 proc. daugiau lėšų nei Lietuvoje.

Skirtumas matomas ir finansavimą vertinant pagal šalies ekonomikos dydį. Lietuvoje 2025–2026 m. teismų finansavimas sudaro apie 0,16 proc. BVP, tačiau pagal planuojamą trimetį finansavimą ši dalis mažėtų: 2027 m. siektų apie 0,15 proc., 2028 m. – 0,14 proc., o 2029 m. – 0,13 proc. BVP. Latvijoje 2024 m. teismams buvo skiriama virš 0,5 proc. BVP, Estijoje – apie 0,3 proc. BVP.

Efektyvumas – ne argumentas finansuoti mažiau

Turėdama mažiausią finansavimą Baltijos šalyse, Lietuvos teismų sistema užtikrina aukštą teismų sprendimų stabilumą. 2025 m. buvo apskųsta vos 4,3 proc. teismų sprendimų, o pakeista arba panaikinta – tik apie 1,3 proc. sprendimų. Tačiau geri rezultatai negali būti argumentas teismams skirti biudžetą, nepadengiantį net minimalių poreikių. Priešingai – tai argumentas investuoti į sistemą, kuri jau įrodė savo vertę.

Finansavimo trūkumas pirmiausia paliečia žmones, kasdien užtikrinančius teismų darbą. Nekonkurencingas atlygis apsunkina galimybes pritraukti naujus kvalifikuotus specialistus ir išlaikyti jau dirbančius darbuotojus. 2026 m. apie 12 proc. teismų darbuotojų etatų buvo neužimti. Trūksta ne tik teisėjų padėjėjų ar teismo posėdžių sekretorių, bet ir kitų specialistų.

Ypač jautri padėtis dėl teismo psichologų: iš 18 etatų šiuo metu užimti tik 10, o paskelbti konkursai neįvyksta. Psichologai dalyvauja itin jautriuose procesuose, susijusiuose su nepilnamečiais vaikais, todėl jų trūkumas kelia realią riziką operatyviam jautriausių bylų nagrinėjimui. Ilgainiui darbuotojų trūkumas reiškia didesnį krūvį esamai komandai, mažesnį sistemos atsparumą ir mažesnes galimybes išlaikyti dabartinį bylų nagrinėjimo greitį bei kokybę.

Ypač ryškus skirtumas – Aukščiausiojo Teismo finansavimas

Finansavimo problema ypač aiškiai matoma palyginus Baltijos šalių aukščiausiuosius teismus. 2025 m. Latvijos Aukščiausiojo Teismo finansavimas buvo net apie 67 proc. didesnis nei Lietuvos, nors abiejuose teismuose dirba panašus teisėjų skaičius – Lietuvoje 32, o Latvijoje apie 35. Tai reiškia, kad LAT disponuoja gerokai mažesniais ištekliais, nors teisėjų skaičius abiejose institucijose yra panašus.

Dar vienas svarbus rodiklis – kokią visos teismų sistemos finansavimo dalį sudaro aukščiausiojo teismo finansavimas. Lietuvoje Aukščiausiajam Teismui tenka apie 4,9 proc. visos teismų sistemos biudžeto, Latvijoje – apie 9,3 proc., Estijoje – apie 10,1 proc. Tai rodo ne tik absoliutų finansavimo skirtumą, bet ir skirtingą valstybės prioritetą aukščiausiojo teismo veiklai.

„Žmogui nereikia teismo biudžeto skaičių. Jam reikia žinoti, kad jo teisės nebus pažeistos, jis galės kreiptis į teismą ir sulauks sprendimo per protingą laiką. Šiandien Lietuvos teismai dar dirba gerai. Mano pareiga yra užtikrinti, kad taip būtų ir rytoj“, – sako dr. Danguolė Bublienė.

Lietuvos teismų informacija