KT: absoliutus draudimas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas (KT) šios dienos nutarimu prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui pripažino Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 83 straipsnio 3 punktą (2024 m. gegužės 7 d. redakcija), kuriuo nustatoma, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikomas asmenims, atliekantiems bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui.
Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjo fizinio asmens individualų konstitucinį skundą.
Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, remdamiesi BVK 83 straipsnio 3 punktu, netenkino jo prašymo dėl lygtinio paleidimo.
Pasak pareiškėjo, ginčyta norma iš asmens, atliekančio bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir(ar) neliečiamumui, atimama lygtinio paleidimo galimybė, remiantis vien tik padaryto nusikaltimo kategorija, neatlikus individualaus vertinimo ir neįvertinus asmens elgesio bausmės atlikimo metu, jo pastangų integruotis į visuomenę, asmenybės charakteristikos.
Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvės ir (ar) neliečiamumo apsaugą įtvirtinantį teisinį reguliavimą, turi siekti, kad vaiko interesų apsauga būtų stiprinama realiai, o ne deklaratyviai. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas siekdamas kuo veiksmingiau apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų ir atsižvelgdamas į tai, kad bausmė skiriama ne vien tam, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas, bet ir siekiant koreguoti jo elgesį, turi nustatyti tokią laisvės atėmimo bausmių vykdymo sistemą, kuri užtikrintų veiksmingą nuteistų asmenų resocializacijos modelį, motyvuojantį nuteistuosius keistis ir sudarantį jiems sąlygas sugrįžti į visuomenę ir gyventi joje nebenusikalstant. Nesudarius sąlygų nuteistų asmenų resocializacijai, nebūtų užtikrintas konstituciškai svarbus tikslas – veiksminga asmens ir visuomenės apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi.
Viena iš svarbių priemonių nuteistam asmeniui pasirengti savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis yra lygtinis paleidimas. Nustatydamas teisinį lygtinio paleidimo reguliavimą, įstatymų leidėjas turi laikytis konstitucinio proporcingumo principo ir neriboti lygtinio paleidimo galimybių labiau, nei būtina teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti. Taigi, įstatymų leidėjas gali atsižvelgti į asmenų padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį ir tam tikrus nusikaltimus padariusiems asmenims nustatyti griežtesnes lygtinio paleidimo sąlygas . Tačiau absoliutaus draudimo taikyti lygtinį paleidimą negali lemti vien tik asmens padaryto nusikaltimo priskyrimas tam tikrai rūšiai, netaikant individualaus vertinimo ir visiškai neatsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo pastangas bei pažangą, rodančią mažesnę pakartotinio nusikalstamumo riziką.
Pagal ginčytą teisinį reguliavimą, BVK 83 straipsnio 3 punkte nurodyti asmenys, nesudarius galimybės kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno jų situaciją, negali būti paleisti lygtinai ir turi atlikti visą jiems paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Jiems atlikus laisvės atėmimo bausmę ir sugrįžus į visuomenę, priešingai nei lygtinai paleidžiamiems asmenims, nėra taikoma probacijos tarnybos vykdoma priežiūra (be kita ko, elektroninis stebėjimas), jie neturi laikytis numatytų lygtinio paleidimo sąlygų (pareigų, draudimų), kuriomis siekiama mažinti nuteistųjų pakartotinį nusikalstamumą. Tokiu BVK 83 straipsnio 3 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu minėti asmenys nėra skatinami keisti savo elgesį ir daryti pažangą, taip apsunkinama minėtų nusikaltimus padariusių asmenų reintegracija į visuomenę atlikus bausmę, nesudaromos sąlygos mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šių asmenų paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pasibaigus paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikui, netaikant probacijos tarnybos vykdomos priežiūros ir lygtinio paleidimo sąlygų, yra mažiau palankus ne tik nepilnamečių asmenų, bet ir visos visuomenės saugumui, nei kontroliuojamas, individualiu vertinimu grįstas, jų grįžimas į visuomenę, taikant lygtinį paleidimą.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytame BVK 83 straipsnio 3 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, užkertantis kelią individualiai vertinti nuteistųjų pastangas keisti savo elgesį ir jų padarytą pažangą, kitas svarbias aplinkybes, nėra būtinas konstituciškai svarbiam tikslui – padidinti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvės ir(ar) neliečiamumo apsaugą – pasiekti. Toks teisinis reguliavimas taip pat nesudaro prielaidų tinkamai įgyvendinti konstituciškai reikšmingus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį už nusikaltimus, be kita ko, jį izoliuojant nuo visuomenės, bet ir nusikaltusį asmenį resocializuoti, kad jis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi toks teisinis reguliavimas neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo reikalavimų.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad lygtinis paleidimas turi būti organizuojamas taip, kad nuteistojo resocializacijos ir reintegracijos tikslai būtų suderinti su veiksminga nukentėjusiųjų ir visuomenės apsauga nuo pakartotinio nusikalstamumo. Taigi, priimant sprendimus dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos visos svarbios aplinkybės, be kita ko, pavojus, galintis kilti nepilnamečių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, ir tai, ar nuteistajam taikytinos priemonės, jeigu jis būtų paleistas lygtinai, būtų pakankamos šiai rizikai suvaldyti.
Konstitucinis Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po šio nutarimo paskelbimo BVK 83 straipsnio 3 punkte nurodyti asmenys įgyja teisę pretenduoti į lygtinio paleidimo galimybę ir individualios situacijos vertinimą, kuris atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bausmę atliekančio asmens faktinį pavojingumą ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes.
Konstitucinio Teismo informacija
