LVAT: Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti prieglobstį Lietuvoje gimusiam vaikui, kurio motina jau turi pabėgėlio statusą ir leidimą nuolat gyventi Lietuvoje
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. balandžio 22 d. nutartyje (bylos Nr. eA-1900-822/2026) pripažino, kad Migracijos departamentas nepagrįstai netaikė Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (Aprašas) nuostatų, kuriose numatytos palankesnės sąlygos gauti prieglobstį tų asmenų, kurie jau turi prieglobstį Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad, vadovaujantis ESTT sprendimu, Aprašo 109 punktas prieštarauja 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES (Direktyva) 3 straipsniui, todėl Migracijos departamentas privalo atsisakyti taikyti šią nuostatą.
LVAT pažymėjo, kad, vadovaujantis Direktyvos 3 straipsniu, valstybės narės gali nustatyti palankesnius reikalavimus, skirtus nustatyti, kuris asmuo gali būti priskiriamas prie pabėgėlio ar papildomą apsaugą galinčio gauti asmens.
Aprašo 109 punktas numato, kad užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis, prašymu jo vaikui, gimusiam tokio užsieniečio naudojimosi prieglobsčiu Lietuvoje laikotarpiu, suteikiamas tos pačios formos prieglobstis, kaip ir užsieniečiui, neatliekant dėl vaiko šio aprašo 97 punkte nurodyto tyrimo.
LVAT, įvertinęs nuoseklią ESTT praktiką dėl išvestinės asmens teisės į prieglobstį, nurodė, kad išvestinio pabėgėlio statuso suteikimo atvejai, t. y. automatinis šio statuso pripažinimas asmens, kuriam šis statusas jau buvo suteiktas pagal Direktyvoje nustatytą sistemą, šeimos nariams, ESTT praktikoje nelaikomi a priori prieštaraujančiais tarptautinės apsaugos teikimo logikai. ESTT yra aiškiai nurodęs, kad valstybės narės, kurios, siekiant išsaugoti šeimos vienovę, savo nacionaliniame reglamentavime yra įtvirtinusios nuostatas dėl pabėgėlio statuso kaip išvestinės teisės suteikimo tokios apsaugos gavėjo šeimos nariams, gali vadovautis tokiu teisiniu reguliavimu, kai jis yra suderinamas su Direktyvos nuostatomis. Lietuva tokia galimybe pasinaudojo ir nustatė atitinkamas palankesnes nuostatas Aprašo 109 punkte. Tuo tarpu atsakovo minėtas ESTT sprendimas nėra aktualus sprendžiant nagrinėjamą administracinę bylą ir negali sudaryti pagrindo netaikyti nacionalinės teisės nuostatų.
LVAT vertinimu, Direktyva, kaip ir Aprašo nuostatos, formuoja vaiko teisių apsaugos standartą, kai veiksmingas teisės taikymo imperatyvas neatsiejamas nuo geriausių vaiko interesų principo. Šiuo atveju pareiškėjos galimybė pasinaudoti išvestine prieglobsčio teise užtikrintų geriausių vaiko interesų principo taikymą ir tinkamą atsižvelgimą į šeimos vienovės išsaugojimo imperatyvą, nepilnamečio gerovės ir socialinės raidos užtikrinimą, jo fizinio ir psichologinio saugumo garantijas.
Šiomis aplinkybėmis LVAT atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
