LVAT atsakė, ar pagrįstos Lietuvos banko sankcijos už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija priėmė sprendimą plačios apimties administracinėje byloje (Nr. eA-1-822/2026) dėl pareiškėjui, elektroninių pinigų įstaigai, skirtų baudų už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimus.
Byloje ginčytame Lietuvos banko sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė aštuonis PPTFPĮ pažeidimus, ir už juos skirtos baudos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje sprendė, kad du pažeidimai buvo nustatyti nepagrįstai, ir Lietuvos banko skirtą baudą ženkliai sumažino.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad Lietuvos bankas pagrįstai nustatė visus aštuonis pažeidimus, ir procesinį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniame sprendime byloje C-671/23, priimtame pagal LVAT kreipimąsi šioje byloje, pateiktą Direktyvos 2015/849 išaiškinimą.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prejudiciniame sprendime konstatavo, kad pagal Direktyvos 2015/849 59 straipsnį nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ar praktika, pagal kurias kiekvienas sistemingas šio 59 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas, kurį per vieną patikrinimą konstatuoja valstybės narės kompetentinga institucija, turi būti kvalifikuojamas kaip atskiras sistemingas pažeidimas, už kurį skiriama atskira bauda, kurios dydis nustatomas remiantis maksimaliu piniginės baudos, kuri gali būti skirta pagal šias nacionalinės teisės nuostatas ar praktiką, dydžiu, su sąlyga, kad laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų, visų pirma veiksmingumo ir proporcingumo.
Iš ESTT praktikos matyti, kad baudas skiriančios institucijos turi užtikrinti bendrą baudų proporcingumą. Pirmiausia, svarbu, kad Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 7 ir 10 dalyse numatyta, kad parenkant poveikio priemonę ir nustatant baudos dydį reikia atsižvelgti į individualias konkretaus atvejo aplinkybes ir būtinybę užtikrinti sankcijų proporcingumą, ir, antra, Lietuvos bankas konkrečiu atveju atsižvelgė į šias aplinkybes ir sumažino pagrindinėje byloje nagrinėjamų baudų bazinį dydį, motyvuodamas tuo, kad jos buvo neproporcingos elektroninių pinigų įstaigos bendrosioms metinėms pajamoms. Taigi, Lietuvos bankas pagal teisės aktus turėjo galimybes užtikrinti visų paskirtų bendrą baudų proporcingumą ir skyrė pareiškėjui 370 000 Eur baudą už aštuonis PPTF prevencijos reikalavimų pažeidimus, kuri, anot atsakovo, sudaro tik mažą dalį (3,07 proc.) pareiškėjo bendrųjų metinių pajamų.
Išplėstinė teisėjų kolegija, neturėjo pagrindo spręsti, kad Lietuvos bankas konkrečiu atveju netinkamai įgyvendino jam teisės aktais suteiktą plačią diskreciją, turimą skiriant sankcijas, bei neužtikrino visų baudų bendrai proporcingumo.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos bankas pagrįstai nustatytus pažeidimus vertino kaip šiurkščius ir sistemingus, o už nustatytus pažeidimus skyrė sankcijas, kurios yra individualizuotos ir neviršija to, kas būtina siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, t. y. atitinka veiksmingumo ir proporcingumo principus.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir pareiškėjo skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija
