EŽTT pripažino, kad Lietuvos institucijos atliko veiksmingą tyrimą dėl homofobinio žodinio išpuolio
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė nutarimą byloje Svirplys ir Latvysprieš Lietuvą (Nr. 9195/23), kuriuo pripažino, kad Lietuvos institucijos atliko veiksmingą tyrimą dėl žodinio išpuolio ir grasinimų fiziškai susidoroti prieš pareiškėjus jų seksualinės orientacijos pagrindu. EŽTT, remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (Konvencija) 37 straipsnio 1 dalies b punktu (peticijos išbraukimas iš bylų sąrašo, kai aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad klausimas yra išspręstas), išbraukė šią peticiją iš bylų sąrašo.
Peticijoje, pateiktoje 2023 m. vasario 15 d., pareiškėjai , remdamiesi Konvencijos 8 (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) straipsniu, taikomu kartu su 14 straipsniu (diskriminacijos uždraudimas), ir Konvencijos 13 straipsniu (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę), skundėsi, kad Lietuvos institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl homofobinio žodinio išpuolio ir grasinimų fiziškai susidoroti.
Nacionalinės institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau 2024 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą panaikinti nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2024 m. gegužės 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas L. R. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 169 straipsnyje (diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės) ir paskyrė jam 2 600 eurų dydžio baudą; taip pat iš L. R. priteisė pareiškėjams šias sumas: Lukui Svirpliui 510 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; Raimedui Latviui 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendis nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.
Pirma, šioje byloje EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėjų skundžiamų aplinkybių nebėra Vilniaus miesto apylinkės teismui paskelbus nuosprendį. EŽTT atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas rėmėsi EŽTT praktika, pagal kurią diskriminacija, kuri grindžiama seksualine orientacija, yra tokia pat rimta (sunki, pavojinga), kaip ir diskriminacija, grindžiama rase, kilme ar odos spalva. EŽTT taip pat atkreipė dėmesį, kad vertindamas pareiškėjų parodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad išpuolio metu pareiškėjai buvo įbauginti ir buvo silpnesnėje pozicijoje nei L. R., taip pat į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo įvykio iki teismo proceso, kuris turėjo įtakos pareiškėjų gebėjimui detaliai prisiminti visas aplinkybes. Taigi EŽTT palankiai įvertino, kad šioje byloje nacionalinis teismas su pareiškėjais – žodinio išpuolio ir grasinimų aukomis – elgėsi jautriai ir kad nacionalinio teismo argumentai neturėjo jokių diskriminacinių nuostatų ar stereotipų. EŽTT konstatavo, kad nacionalinis teismas atskleidė homofobinį motyvą ir rimtai vertino nusikalstamą neapykantos veiką. Pareiškėjai neginčijo kaltininkui skirtos bausmės tinkamumo, todėl EŽTT nenagrinėjo šio klausimo.
Antra, EŽTT konstatavo, kad nacionalinių institucijų priemonės buvo tinkamos ir pakankamos. Priteisdamas pareiškėjams žalos atlyginimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad ikiteisminis tyrimas prieš L. R. buvo kelis kartus nutrauktas, o tai galėjo sukelti pareiškėjams neteisybės pojūtį, nusivylimą teisingumu. EŽTT manymu, pareiškėjams priteistos sumos negali būti laikomos labai mažos, be to, pareiškėjai neapskundė nacionalinio teismo nuosprendžio, be kita ko, dėl priteistų sumų.
Trečia, EŽTT nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms, įtvirtintoms Konvencijoje ir jos protokoluose, dėl kurių reikėtų tęsti peticijos nagrinėjimą.
EŽTT nutarimas byloje Svirplys ir Latvys prieš Lietuvą (anglų kalba)
Vyriausybės atstovo EŽTT informacija
