LVAT konstatavo, kad trys sveikatos apsaugos ministro įsakymai, reglamentuojantys asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, yra neteisėti pagal priėmimo tvarką

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2026 m. sausio 7 d. sprendimu ( Nr. eA-4-1188/2026) pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro 2025 m. gegužės 9 d. įsakymai, kuriais pakeisti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašas (Įsakymas Nr. V-444) ir Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašas (Įsakymas Nr. V-434), o Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašas (Įsakymas Nr. V-438) pripažintas netekusiu galios, pagal priėmimo tvarką prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Dvi pareiškėjų Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės savo pareiškimuose, kurie buvo sujungti į vieną bylą, ginčijo trijų sveikatos apsaugos ministro įsakymų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko, pagal priėmimo tvarką, taip pat nurodė, kad sveikatos apsaugos ministras neturėjo kompetencijos priimti ginčijamų teisės aktų.

LVAT pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministras turėjo aiškius įgaliojimus reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarką, nes tokią jo teisę tiesiogiai numato Sveikatos draudimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis. Todėl LVAT konstatavo, kad sveikatos apsaugos ministras neabejotinai turėjo pakankamai aiškius įgaliojimus pakeisti jo pirmtaku buvusio analogiškos srities ministro nustatytą Brangiųjų tyrimų ir procedūrų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą ir priimti Įsakymą Nr. V-434, pakeisti Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašą ir priimti Įsakymą Nr. V-444, taip pat priimti Įsakymą Nr. V-438.

Byloje nustatyta, kad ginčytus sveikatos apsaugos ministro įsakymus pateikus derinimui 2025 m. balandžio 17 d., o derinimo terminą nustačius iki 2025 m. balandžio 25 d., t. y. derinimui skyrus penkių darbo dienų terminą, buvo nesilaikyta Ministrų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų ir kitų Vyriausybei pavaldžių ir atskaitingų viešojo administravimo subjektų norminių teisės aktų projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, (Taisyklės) 17 punkto reikalavimo, įtvirtinančio ne trumpesnį nei 10 darbo dienų derinimo terminą.

LVAT pažymėjo, kad atsakovas privalėjo užtikrinti teisės aktų projektų paskelbimą ir derinimą būtent per Teisės aktų informacinę sistemą, todėl jo nurodytos aplinkybės dėl anksčiau vykusio supažindinimo su teisinio reguliavimo pokyčiais per Nacionalinę bendradarbiavimo platformą ir Seimo Sveikatos reikalų komitete įvertintinos kaip teisiškai nereikšmingos. Taip pat nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad egzistavo Taisyklių 19.3 punkte numatytas išimtinis atvejis ir dėl nenumatytų aplinkybių teisės aktas turėjo būti priimtas nedelsiant, neatidėliotiniems klausimams spręsti.

Todėl LVAT konstatavo, kad priimant kvestionuotus sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustačius penkių darbo dienų teisės aktų projektų derinimo terminą, buvo nesilaikyta Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto atvirumo ir skaidrumo principo (3 str. 2 d. 4 p.), efektyvumo principo (3 str. 2 d. 5 p.) ir Taisyklių 17 punkto reikalavimų.

LVAT įvertino, kad kvestionuotais įsakymais teisinis reguliavimas buvo pakeistas ir išdėstytas naujomis redakcijomis (Įsakymas Nr. V-444 ir Įsakymas Nr. V-434) arba pripažintas netekusiu galios (Įsakymas Nr. V-438), taip pat įvesti teisinio reguliavimo pokyčiai, pakeičiant asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo tvarką ir apimtį, savo turiniu reikšmingai skyrėsi nuo anksčiau galiojusio teisinio reguliavimo. Tai sudarė pagrindą išplėstinei teisėjų kolegijai konstatuoti, kad ginčytais įsakymais sveikatos apsaugos ministras iš esmės pakeitė teisinį reguliavimą. Todėl šiomis aplinkybėmis privalėjo būti atliktas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kaip tai įtvirtinta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, (Metodika) 4 punkte.

Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytus teisės aktų priėmimo procedūros pažeidimus ir jų poveikį teisėkūros procedūrai, nusprendė, kad padaryti norminių teisės aktų priėmimo procedūros pažeidimai dėl netinkamos teisės aktų projektų derinimo procedūros ir neatlikto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo vertintini kaip esminiai teisėkūros procedūros pažeidimai.

Visa tai sudarė pagrindą konstatuoti, jog ginčyti įsakymai pagal priėmimo tvarką prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam teisėkūros atvirumo ir skaidrumo principui bei 5 punkte įtvirtintam teisėkūros efektyvumo principui, taip pat 15 straipsniui, Nuostatų 4 punktui ir Taisyklių 17 punktui.

Kadangi teisinio reguliavimo spragų pašalinimui reikia laiko ir naujų sveikatos apsaugos ministro sprendimų, LVAT atidėjo oficialų teismo sprendimo paskelbimą – jis Teisės aktų registre bus paskelbtas 2026 m. liepos 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija