LAT išplėtojo viešųjų pirkimų praktiką dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino (bylos Nr. e3K-3-193-378/2025), kaip turi būti vertinami viešųjų pirkimų tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijai, kad jie būtų teisėti ir užtikrintų sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
Nacionalinis kraujo centras, kuris šioje byloje buvo atsakovas, viešojo pirkimo būdu siekė įsigyti medicinos priemones ir įrangą kraujo tyrimams atlikti. Šioje byloje ieškovė UAB „Diamedica“ prašė pripažinti negaliojančiais pirkimo sąlygose nustatytus kokybės kriterijus, skirtus ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui išrinkti. Ieškovė įrodinėjo, kad tiek kiekvienas iš ginčijamų kriterijų neatitinka lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo reikalavimų, tiek ir jų visuma pažeidžia sąžiningą tiekėjų konkurenciją, nes šie kriterijai yra pritaikyti konkretaus gamintojo įrangai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Nacionalinis kraujo centras įrodė visų ginčijamų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jiems suteiktų lyginamųjų svorių pagrįstumą, todėl ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas vieną iš ginčijamų kriterijų, kuriuo papildomi balai suteikiami tuomet, jeigu siūlomos įrangos priežiūrai nereikia naudoti chloro turinčių priemonių, pripažino neproporcingu. Dėl šios priežasties jis pakeitė skundžiamą sprendimą, ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino minėtą pirkimo sąlygą neteisėta. Kadangi vykstant bylos procesui buvo sudaryta sutartis su pirkimo laimėtoju, atsižvelgdamas į galinčius kilti neigiamus padarinius, apeliacinės instancijos teismas nusprendė išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir bylos dalį dėl alternatyvios sankcijos taikymo atsakovei perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad bendro pobūdžio argumentai apie atsakovo statusą, jo vykdomą veiklą ir pirkimo objektą vien dėl to, kad tai susiję su visuomenei svarbia sveikatos priežiūros sritimi, negali būti vertinami kaip pateisinantys tiekėjų sąžiningo varžymosi ribojimą. Perkančiosios organizacijos diskrecija nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kokybės kriterijus yra plati, tačiau nėra neribota. Šie kriterijai turi būti pagrįsti realia ekonomine nauda, t. y. pridėtine verte, už kurią perkančioji organizacija yra pasirengusi mokėti. Dėl to atsakovas turėjo pagrįsti, kad jo nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai apibūdina realų techninį pranašumą bei papildomas funkcines charakteristikas, kurios užtikrina didesnę įrangos ir siekiamo rezultato kokybę ir dėl to suteikia realią pridėtinę vertę. Taip pat atsakovas turėjo pagrįsti, kad šiems kriterijams suteikti balai (vertė) yra proporcingi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, sprendžiant ginčą dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų teisėtumo, turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, suformuota dėl viešojo pirkimo sąlygose nustatytų techninės specifikacijos reikalavimų pirkimo objektui teisėtumo konkurencijos užtikrinimo aspektu. Tiekėjui pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtomis atskiras pirkimo sąlygas ir jų grupę, teismas pirmiausia turėtų įvertinti pirkimo sąlygų grupės, jų visumos atitiktį Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintam imperatyvui – ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų, ar jos nėra pritaikytos konkrečiam gamintojui. Teismas tik vėliau, nekonstatavus šio pagrindo, turi vertinti atskirų ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumą.
Bylą nagrinėję teismai ginčijamų kriterijų, jų visumos vertinimo tinkamai neatliko, be to, nepasisakė dėl dalies ieškovės pateiktų įrodymų ir argumentų, kuriais buvo ginčijami atskiri kriterijai, vertinimo, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
