KT: teisinis reguliavimas, sudarantis prielaidas sustabdyti iš skolininko išieškomų vaiko išlaikymo išmokų mokėjimą, prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Civilinio proceso kodekso (CPK) 626 straipsnio 4 dalis (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją sustabdomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalims, 39 straipsnio 3 daliai.

Pareiškėjas Marijampolės apylinkės teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl antstolio patvarkymų, kuriais, atsižvelgiant į skolininko prašymą ir vadovaujantis CPK 626 straipsnio 4 dalimi, 6 mėnesių laikotarpiui buvo sustabdyti išskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių.

Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas, CPK 626 straipsnio 4 dalyje įtvirtinęs ginčytą teisinį reguliavimą, sudarė prielaidas atleisti tėvus nuo jų konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus, nepaisė Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės ir pažeidė konstitucinį vaiko interesų pirmumo imperatyvą.

Spręsdamas dėl ginčyto teisino reguliavimo atitikties pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos nuostatoms ir principams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, vaikams yra būtina specifinė apsauga ir parama, kad būtų sudarytos sąlygos jiems sveikai ir visapusiškai vystytis. Tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus yra tiesiogiai įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Ši konstitucinė tėvų pareiga yra asmeninė, t. y. pirmiausia būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų materialinį išlaikymą, ir turi būti vykdoma nenutrūkstamai. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, 39 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybės pareigą garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, be kita ko, ginti vaikų interesus, kai jų tėvai (vienas iš jų) nevykdo Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos išlaikyti savo vaikus, turi nustatyti veiksmingas priemones, kurios leistų apginti tokių vaikų teises ir interesus, taip pat užtikrintų, kad tėvai, vengiantys vykdyti konstitucinę pareigą išlaikyti savo vaikus, negalėtų jos vykdymo išvengti. Nustatant šias priemones turi būti paisoma iš Konstitucijos, be kita ko, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, kylančio konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, kuris suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti.

Ginčytoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas privalomasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių sustabdymo pagrindas. Nors pagal CK nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymą, tėvai turi asmeninę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o iš šios pareigos nevykdančių tėvų teismas gali priteisti išlaikymą, pagal ginčytą CPK 626 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, antstolis, gavęs skolininko, kuris paskutinius 6 mėnesius nedirbo pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, tačiau pradėjo dirbti pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, rašytinį prašymą, taip pat šiuos faktus patvirtinančius Užimtumo tarnybos duomenis, 6 mėnesių terminui (iš viso ne daugiau nei du kartus per penkerius metus) privalo sustabdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių ir tuo atveju, kai yra išieškomas nepilnamečių vaikų išlaikymas.

Taigi ginčytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, suteikęs galimybę tam tikrą laiką nedirbusiems ir po pertraukos į darbo rinką sugrįžusiems skolininkams tam tikrą laiką negrąžinti skolų, tokią galimybę suteikė ir pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdantiems tėvams. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas iškėlė skolininkų interesus aukščiau už nepilnamečių vaikų interesus, todėl sudarė galimybę tėvams išvengti Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos asmeninės konstitucinės pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus vykdymo ir tam tikrą laiką palikti vaikus be vieno iš tėvų išlaikymo.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam vaiko išlaikymo lėšų ar gaunančiam tik jų dalį, valstybės mokama išlaikymo išmoka nekompensuoja visų praradimų, kuriuos vaikas patiria ginčytoje CPK 626 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu suteikus galimybę tėvams nevykdyti jiems Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatytos pareigos. Tokia vaikų teisės į išlaikymą užtikrinimo forma, kaip valstybės finansinės paramos tėvų (vieno iš jų) neišlaikomiems vaikams teikimas, turėtų būti taikoma ne tuomet, kai vaikų tėvai dirba ir gauna pajamas, o tais atvejais, kai tėvai pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus negali vykdyti dėl objektyvių priežasčių.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas negali skolininkų nemokumo problemų spręsti vaiko išlaikymo, kurį pagal Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį iki pilnametystės privalo suteikti vaiko tėvai, sąskaita. Be skolų išieškojimo sustabdymo, įstatymų leidėjas turi ir kitų priemonių, skatinančių skolininkus grįžti į darbo rinką ir grąžinti skolas, kaip antai jis gali nustatyti minimalią skolininkui paliekamą pajamų dalį, kuri negali būti išieškota, taip pat įvairias mokesčių lengvatas sugrįžtantiems į darbo rinką asmenims ir (ar) juos įdarbinantiems darbdaviams ir kt.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, ginčytu CPK 626 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas tam tikrą laiką nevykdyti Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus, nepaisė iš Konstitucijos, be kita ko, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, kylančio konstitucinio vaiko interesų pirmumo imperatyvo, kuris, kaip minėta, suponuoja valstybės pareigą užtikrinti, kad tiek priimant įstatymus ir kitus teisės aktus, tiek juos taikant ir sprendžiant kitus su vaiku susijusius klausimus būtų atsižvelgiama pirmiausia į vaiko interesus ir nebūtų sudaroma prielaidų juos pažeisti, ir tokiu būdu paneigė nepilnamečių vaikų teisę į Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą išlaikymą.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad CPK 626 straipsnio 4 dalis (2024 m. gegužės 16 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją sustabdomas nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimas, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalims, 39 straipsnio 3 daliai.

Konstitucinio Teismo informacija