LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė G. Juodkaitė-Granskienė: vaikų interesus atitinkantis teisingumas reikalauja ypatingo dėmesio
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Aktualios perspektyvos: įžvalgos apie vaikų žalingą seksualinį elgesį ir vaiko interesus atitinkančio teisingumo pokyčius“. Renginį moderavo LAT teisėja dr. Rima Ažubalytė, jo metu buvo aptarti naujausi tyrimai ir praktikos, susijusios su vaikų žalingu seksualiniu elgesiu bei vaiko interesus atitinkančio teisingumo užtikrinimu.
Pranešimą skaičiusi LAT teisėja dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė akcentavo, kad vaikų interesus atitinkantis teisingumas reikalauja ypatingo dėmesio vaikų parodymams. Teisėjos teigimu, vaikų parodymai yra labai svarbus įrodymų šaltinis, tačiau jų patikimumas ir teisėtumas turi būti vertinamas atsakingai, todėl šioje srityje lemiamą vaidmenį atlieka teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės. Jos ne tik padeda nustatyti vaiko suvokimą apie įvykį, bet ir vertina emocinę būseną, reakcijas, galimus sutrikimus ar išorės poveikį, o jų tikslas yra tiek saugoti vaikus nuo papildomų traumų, tiek užtikrinti, kad teismams būtų pateikta tik objektyvi informacija.
Kalboje, apžvelgiant Lietuvos teismų praktiką, buvo pabrėžta, kad bylose dėl seksualinės prievartos prieš mažamečius, kur nebūna liudytojų, teismas ypatingai remiasi ekspertų išvadomis, kartu vertindamas daiktinius įrodymus ir parodymus iš kitų asmenų, su kuriais nukentėjusysis bendravo apie įvykį. Nors ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas, būtent jis dažnai lemia, ar vaikas bus apklausiamas teisme, o jo parodymai laikomi patikimais.
„Remiantis tiek teisiniu reguliavimu, tiek jį aiškinančia teismų praktika, ekspertinių tyrimų paskyrimai nėra privalomi. Ekspertizės atliekamos tik tuomet, kai nustatomas objektyvus poreikis tiksliai nustatyti bylos aplinkybes ir užtikrinti teisingą procesą, derinant įrodymų surinkimą su vaiko apsauga ir geriausiais jo interesais. Tokiu būdu mažametis nebūna papildomai traumuojamas, o parodymams užtikrinamas patikimumas. Lietuvos teismų patirtis aiškiai rodo, kad teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės yra ne formalumas, o esminė priemonė, leidžianti derinti vaiko interesų apsaugą su objektyviu ir teisingu proceso vertinimu“, – teigė dr. G. Juodkaitė-Granskienė.
Apibendrindama, LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė teigė, kad vaikams palankus teisingumas neturėtų būti įsivaizduojamas be teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizių. „Jos veikia ne kaip formalumas, o priešingai – gali esmingai formuoti baudžiamąjį procesą, nes būtent ekspertizių išvados lemia, ar vaikas bus apklausiamas teisme ir kartu stiprina vaikų parodymų patikimumą, tačiau pats savaime šis proceso veiksmas nėra privalomas“, – teigė dr. G. Juodkaitė-Granskienė.
Visą LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės pranešimą galite išklausyti čia.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
