LAT: automatinės prieigos prie elektroninės bylos nesuteikimas savaime nereiškia netinkamo informavimo apie teismo procesą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo akcentuotas iš pirmo žvilgsnio labiau formalus, tačiau teisės į teisingą procesą įgyvendinimą užtikrinantis klausimas – ar vienos šalies atstovui (advokatui) teismo nesuteikta automatinė prieiga prie elektroninės bylos gali būti laikoma tinkamo informavimo apie teismo procesą pažeidimu.
Teismas konstatavo, kad vien tai, jog šalies advokatui nebuvo suteikta prieiga prie elektroninės civilinės bylos naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemoje sukurta paskyra, savaime nereiškia, jog šalis nebuvo tinkamai informuota apie posėdį, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka informacija apie teismo posėdį buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje. Šis išaiškinimas svarbus aiškinant šalių procesines pareigas ir teismų informavimo standartus, bylos medžiagai esant .
Kasacinis teismas, vertindamas situaciją, pabrėžė, kad advokatas žinojo apie apeliacinio proceso inicijavimą, turėjo galimybę teikti procesinius dokumentus ir buvo informuotas apie bylos perdavimą apeliacinės instancijos teismui. Nors EPP prieiga prie konkrečios bylos advokatui nebuvo automatiškai suteikta, esminė informacija apie teismo posėdžio datą ir rašytinio proceso tvarką buvo paskelbta viešai, kaip to reikalauja Civilinio proceso kodeksas. Šis kasacinio teismo išaiškinimas svarbus ne tik akcentuojant proceso dalyvių pareigą domėtis bylos eiga ir tokiu būdu užtikrinti procesinių teisių įgyvendinimą, bet ir pabrėžiant bylos nagrinėjimo rašytinio proceso būdu ypatumus, kai į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie apeliacinės instancijos teismo posėdį, todėl jie prašė konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.
Kasacinis teismas šį argumentą atmetė, nurodęs, kad pranešimų apie teismo posėdžius skelbimas specialiame interneto tinklalapyje yra savarankiškas ir teisėtas būdas pranešti apie rašytinio proceso posėdžio datą bei teisėjų kolegijos sudėtį. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad nebuvo pažeista šalių teisė būti informuotoms, o procesas apeliacinės instancijos teisme vyko tinkamai.
Kasacinis teismas pabrėžė ir tai, kad civiliniame procese asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, sekti informaciją apie bylą ir domėtis jos eiga. Skaitmenizuoto proceso sąlygomis šis principas įgauna ypatingą reikšmę – informacijos gavimo būdai yra įvairūs, o pati prievolė susipažinti su viešai skelbiama informacija tampa neatskiriama procesinio sąžiningumo dalimi, todėl labai svarbu vertinti proceso teisių pažeidimo turinį, kiek dėl formalių sistemos nesklandumų šalies galimybė dalyvauti byloje realiai buvo suvaržyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
