ESTT: trečiosios šalies priskyrimui prie „saugių kilmės šalių“ turi būti galima atlikti veiksmingą teisminę kontrolę
Pagal Direktyvą 2013/32/ES valstybės narės gali paspartinti tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą ir vykdyti jį pasienyje, kai tokius prašymus pateikia trečiųjų šalių, kurios laikomos suteikiančiomis pakankamą apsaugą, piliečiai. Nuo 2024 m. spalio mėn. Italijoje trečiųjų šalių priskyrimas prie „saugių kilmės šalių“ atliekamas pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu. Pagal šį aktą Italijoje Bangladešas laikomas „saugia kilmės šalimi“. Šiomis aplinkybėmis du Italijos valdžios institucijų jūroje išgelbėti Bangladešo piliečiai pagal Italijos ir Albanijos protokolą buvo nukreipti į Albanijoje esantį sulaikymo centrą, kur pateikė tarptautinės apsaugos prašymus. Italijos valdžios institucijos išnagrinėjo jų prašymus pagal pagreitintą pasienio procedūrą ir atmetė juos kaip nepagrįstus, motyvuodamos tuo, kad jų kilmės šalis laikoma „saugia“.
Sprendimą atmesti prašymą prašytojai apskundė Romos bendrosios kompetencijos teismui, šis kreipėsi į ES Teisingumo Teismą (ESTT), kad išsiaiškintų saugios kilmės šalies sąvokos taikymą ir valstybių narių pareigas, susijusias su veiksminga teismine kontrole. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigė, kad, priešingai nei ankstesnėje tvarkoje, 2024 m. spalio mėn. pagal teisėkūros procedūrą priimtame akte nenurodyti informacijos šaltiniai, kuriais rėmėsi Italijos teisės aktų leidėjas, siekdamas įvertinti šalies saugumą. Taigi ir iš prašytojo, ir iš teisminės institucijos atimama galimybė atitinkamai ginčyti ir kontroliuoti tokios saugumo prezumpcijos teisėtumą, be kita ko, nagrinėjant šių šaltinių kilmę, autoritetingumą, patikimumą, svarbą, aktualumą ir išsamumą.
Teisingumo Teismo didžioji kolegija atsakė, kad Sąjungos teisei neprieštarauja tai, jog valstybė narė pagal teisėkūros procedūrą priimtu aktu priskiria trečiąją šalį prie saugių kilmės šalių, su sąlyga, kad šiam priskyrimui gali būti taikoma veiksminga teisminė kontrolė. Ši kontrolė turi apimti Direktyvos I priede numatytų materialinių tokio priskyrimo sąlygų laikymąsi, ypač tuomet, kai skundas pateikiamas dėl sprendimo atmesti prieglobsčio prašymą pagal pagreitintą procedūrą, taikomą taip priskirtų šalių piliečiams.
Teisingumo Teismas taip pat pabrėžė, kad informacijos šaltiniai, kuriais grindžiamas toks priskyrimas, turi būti pakankamai prieinami tiek prašytojui, tiek kompetentingam teismui. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą, kuri leistų prašytojui veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis, o nacionaliniam teismui – visapusiškai vykdyti kontrolę. Be to, tikrindamas, ar taip priskiriant laikytasi direktyvos I priede numatytų sąlygų, teismas gali atsižvelgti į savo paties surinktą informaciją, su sąlyga, kad patikrina jos patikimumą ir abiem proceso šalims suteikia galimybę pateikti pastabas dėl šios papildomos informacijos.
Galiausiai Teisingumo Teismas nurodė, kad iki naujojo reglamento, kuriuo bus pakeista šiuo metu taikoma direktyva, įsigaliojimo valstybė narė negali prie „saugių“ kilmės šalių priskirti trečiosios šalies, kuri, kiek tai susiję su tam tikrų kategorijų asmenimis, neatitinka materialinių tokio priskyrimo sąlygų. Naujasis reglamentas, kuriame leidžiama numatyti išimtis tokioms aiškiai identifikuojamoms asmenų kategorijoms, bus taikomas nuo 2026 m. birželio 12 d., tačiau Sąjungos teisės aktų leidėjas gali paankstinti šią datą.
ES Teisingumo Teismo informacija
