Profesinis kelias teismų sistemoje teisėjo padėjėjo akimis

Po teismo stogu kasdien dirba gausus būrys žmonių. Nors paprastai dėmesys nukrypsta į sprendimus priimančius teisėjus, teismo salėse klientams atstovaujančius advokatus ar valstybinį kaltinimą palaikančius prokurorus, rampų šviesoje rečiau išvystame tuos, be kurių tylaus darbo teismų veikla sustotų. Tai – teisėjų padėjėjai, kurių Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dirba beveik keturios dešimtys. Vieną jų – Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnįjį padėjėją baudžiamosioms ir administracinių nusižengimų byloms Giedrių Purvį – kalbiname apie darbą teismų sistemoje, į ją atvedusį kelią ir šios profesijos teikiamas galimybes.

Ar rinkdamasis teisininko kelią galvojote apie tai, ką norėsite veikti pabaigęs teisės studijas? Ar ta vizija siejosi su tarnavimu valstybei, teismais?

Tokių tvirtų išankstinių pozicijų neturėjau, kadangi teisė apskritai nebuvo mano pirmasis pasirinkimas. Buvau vadinamasis humanitaras, ir tai nulėmė atitinkamą studijų kryptį, tačiau, net ir mokydamasis 12 klasėje, nebuvau apsisprendęs, ką norėčiau studijuoti. Ėmęs domėtis tarptautiniais santykiais, diplomatija, svarsčiau leistis į politikos mokslus, mačiau save galintį būti ambasadoriumi ar konsulu, atstovaujančiu Lietuvai užsienyje. Rimtai galvojau ir apie prisijungimą prie Karo akademijos. Tačiau įstojau į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą ir tuo džiaugiuosi – šiame profesiniame kelyje radau galimybę tarnauti valstybei prisidėdamas prie teisingumo vykdymo.

Kas – skrupulingas planas ar lemtingas atsitiktinumas – susiejo Jūsų profesinį kelią su teismų sistema?

Tikriausiai teisingiausia būtų sakyti, kad teismų sistemą iš dalies pasirinkau pats, o iš dalies ji pasirinko mane. Tas kelias prasidėjo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Nors atlikti profesinę praktiką dar būdamas paskutinio kurso teisės studentas ten sugalvojau pats, jai pasibaigus siūlymo pasilikti sulaukiau iš teismo. Kadangi su administracinėmis bylomis praleisti mėnesiai neprailgo, darbas sekėsi gerai, pasiūlymą priėmiau ir taip prasidėjo mano tarnystė valstybei teismų sistemoje, šiemet skaičiuojanti jau 14 metus.

Iš pradžių dirbau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, vėliau nusprendžiau išbandyti darbą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (kuris vėliau tapo Vilniaus miesto apylinkės teismu), o 2016 metais prisijungiau prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolektyvo. Pradėjęs kaip Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento Baudžiamosios teisės grupės vyresnysis specialistas, vėliau tapau teisėjo padėjėju, o dabar jau 5 metus esu Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnysis padėjėjas.

Kodėl norėjote dirbti būtent Aukščiausiajame Teisme?

Manau, natūralu, kad kiekvieno, siejančio savo ateitį su teismų sistema, teisėjo padėjėjo pareigomis bendrosios kompetencijos teisme, tikslas yra būti teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – tai yra šios profesijos zenitas. Čia yra galimybė dirbti su savo profesinės karjeros aukštumas pasiekusiais teisėjais ir jiems talkinančiais aukščiausios kvalifikacijos teisės profesionalais. Dėl įgyvendinto rotacijos principo dirbama ne su vienu konkrečiu, o vis su kitu Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju. Be to, ir pats darbas čia specifinis – sprendžiamos pačios sudėtingiausios, didžiausią reikšmę visuomenei turinčios bylos, nagrinėjami klausimai formuoja naują praktiką. Dedami taškai rezonansinėse bylose, paveikiančiose ne tik teisiamuosius ir nukentėjusiuosius, bet ir visą visuomenę, jos pasitikėjimą teismais, jų nepriklausomumu. Galimybė dalyvauti šiuose procesuose yra neįkainojama patirtis.

Beveik visą savo profesinę karjerą dirbate su baudžiamosiomis ir administracinių nusižengimų bylomis. Kas lėmė tokį Jūsų apsisprendimą?

Pirmiausia, tą nulėmė akademinė patirtis – studijuojant teisę, baudžiamoji justicija man visada buvo pati įdomiausia sritis. Čia mažai dviprasmybių, mažai neapibrėžtumo, bet labai daug atsakomybės ir apčiuopiamos įtakos tikrų žmonių gyvenimui, o tai jau pradėjus dirbti kasdienei veiklai suteikė ypatingą prasmę. Vėliau šią interesų sritį papildė ir gyvenimo aplinkybės – Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme rengiau administracines bylas, o teisėjo padėjėjo karjerą bendrosios kompetencijos teisme pradėjau nuo darbo su teisėju, nagrinėjančiu baudžiamąsias bei administracinių teisės pažeidimų bylas ir vėliau atliekančiu ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Ši „sąjunga“, trukusi ketverius metus, leido pažinti studijuotas teorines koncepcijas praktiškai, perprasti darbo su baudžiamosiomis bei administracinių nusižengimų bylomis niuansus. Niekada nejaučiau poreikio ar noro nukrypti į, pavyzdžiui, privatinės teisės sferą. Jaučiuosi atradęs savo sritį ir stengiuosi gilinti savo įdirbį joje.

Kaip palaikote profesinių žinių lygį, reikalingą einant Jūsų pareigas? Keičiasi ne tik teisės normos, bet ir plėtojama teismų praktika, vystosi teisės mokslo doktrina…

Iš tiesų, teisė yra nuolat besikeičianti sritis – net ir stabiliausios atrodžiusios normos įgyja atspalvių, kai jas aiškina teismai. Todėl profesinių žinių palaikymo neįvardinčiau kaip atskiros veiklos – tai kasdienybės dalis. Nuolat seku Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų institucijų praktiką, naujausius Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, skaitau sprendimų apžvalgas. Dalyvauju organizuojamuose mokymuose, konferencijose ir seminaruose – ypač tuose, kur aiškinami ne tik teisės teorijos subtilumai, bet ir dalinamasi praktikoje kylančių iššūkių sprendimo variantais. Stengiuosi neprarasti ryšio ir su teisės mokslu, seku naujausius teisės mokslininkų straipsnius. Dirbant kasaciniame teisme būtina ne tik žinoti konkretų teismo išaiškinimą, bet ir suprasti platesnį teisinį kontekstą, kaip argumentai susijungia į praktiką, o praktika – į precedentus.

Kuo skiriasi darbas teismų sistemoje dabar, palyginti su tuo, koks jis buvo Jums pirmą kartą pravėrus teismo duris?

Pokyčių įvyko tikrai daug, pradedant darbo organizavimu, baigiant teismų atvirumu visuomenei. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sutikti būrį studentų ar moksleivių nėra reta patirtis – vyksta ekskursijos, Teismas tampa dalimi tokių renginių kaip „Kultūros naktis“ ar „Diena su teisėju“, kiekvieną rugsėjį čia sveikinami geriausi teisės magistro darbų autoriai. Daug dėmesio skiriama komunikacijai, visuomenės informavimui apie išnagrinėtas bylas.

Taip pat įvyko didelis technologinis virsmas – pradedant įvairių dokumentų, tam tikrų bylos dalių skaitmeninimu, teismo posėdžių organizavimu nuotoliu, baigiant vidinių organizacinių dokumentų valdymu elektroninėse sistemose. Galiausiai, viešajame sektoriuje atsirado galimybė ir patiems dalį laiko dirbti nuotoliu.

Be to, pradėjus dirbti reikėjo įgusti naudotis tik tokiomis sistemomis kaip LITEKO (Lietuvos teismų informacinė sistema – red. pastaba) ar įskiepiu, kuris padeda lengviau nuasmeninti sprendimus, o dabar jau tenka pratintis prie pamažu vykstančio dirbtinio intelekto įrankių įsileidimo. Nors kol kas šiais įrankiais Teisme naudojamasi tik rengiant pranešimus žiniasklaidai, neabejoju, jog po dar kelerių metų dalis mūsų kasdienės veiklos pastebimai transformuosis.

Kokios savybės reikalingos dirbant teismų sistemoje?

Be puikių teisinių žinių, nuolatinio jų gilinimo, loginio mąstymo, reikia ir daug kantrybės, susitelkimo, kruopštumo. Turi gebėti pats efektyviai organizuoti ir planuoti savo darbą, savarankiškai priimti sprendimus, taip pat gebėti dirbti komandoje ne tik su teisėju, jų kolegija, bet ir kitu teismo personalu.

Būtina pagarba žmogui, gebėjimas įsigilinti į jo situaciją, kad teisingumo vykdymas netaptų formaliu aktu. Be to, mano darbo sritis – baudžiamoji justicija – pareikalauja ir nemenkų psichologinių pastangų, kadangi kartais bylų faktai sukrečia ar net šokiruoja.

Ar kitas žingsnis teisėjo padėjėjo karjeroje būtinai yra teisėjo mantija?

Manau, kad ne. Nors tokia siekiamybė, žinoma, nėra reta – savo pobūdžiu teisėjo padėjėjo darbas yra artimiausias pačiam teisėjo darbui, todėl čia dirbantys teisininkai, natūralu, jaučia polinkį tokiai karjeros krypčiai. Tačiau darbas teisme yra daug daugiau nei tik būsimųjų teisėjų kalvė – teisėjų padėjėjai, pasirinkę baigti savo karjerą teismų sistemoje, puikiai pritaiko savo žinias ir gebėjimus kitose teisininko profesijos kryptyse.

Teismas gali tapti vieta save rasti dar teisę studijuojantiesiems – pats esu geras to pavyzdys. Be to, siūlyčiau į teismų sistemą ateiti ne tik svajojantiems apie teisėjo darbą, bet nepabijoti pabandyti ir tiems teisės absolventams, kurie neapsisprendžia, kurią teisininko profesijos kryptį – teisėjo, advokato, prokuroro ar kitą – pasirinkti. Būtent čia yra geriausia, galbūt netgi unikali, galimybė susipažinti su visomis šiomis specifikomis. Juk teismuose ir skaitomi advokatų parengti skundai, ir išklausomos prokurorų baigiamosios kalbos, ir susipažįstama su notarų ar antstolių išduotais dokumentais, apklausiami teismo ekspertai ir t. t. Taigi teisme galite ne tik tobulinti savo profesinius gebėjimus – darbas čia gali padėti ir apsispręsti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija