Komisijos ataskaita apie Briuselis I-bis reglamento taikymą: dešimtmečio patirtis ir ateities perspektyvos

Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I-bis) 2015 m. pakeitė iki tol taikytiną Briuselis I reglamentą. Praėjus dešimtmečiui, Europos Komisija atliko išsamų jo taikymo vertinimą ir parengė ataskaitą, kurioje apžvelgė reglamento taikymą praktikoje. Komisijos vertinimu, Briuselis I-bis reglamentas iš esmės yra labai sėkminga priemonė, kuri pasiekė savo pagrindinius – užtikrino teisinį tikrumą ir jurisdikcijos nuspėjamumą bei palengvino teismo sprendimų judėjimą ES. Vis dėlto, ataskaita atskleidė ir tam tikrus probleminius aspektus, kurie ateityje galimai bus keistini. 

Komisijos identifikuoti taikymo iššūkiai ir galimos reglamento keitimo kryptys 

Arbitražas 

Nors Briuselis I-bis konstatuojamosios dalies 12 punkte aiškiai nurodyta, kad reglamentas netaikomas arbitražui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas London Steam-Ship Owners’ Mutual Insurance Association byloje atskleidė lis pendens taisyklės, pritaikytos arbitražui, trūkumą. Tam tikrais atvejais,  nesuderinamas teismo sprendimas, kuriame pakartojamas arbitražo sprendimas (pvz. pagal Anglijos teisę leidus vykdyti arbitražo sprendimą) gali trukdyti pripažinti kitos valstybės narės priimtą teismo sprendimą. Komisija nurodė, kad siekiant išvengti tokių situacijų, ateityje būtų galima svarstyti aiškios lis pendens taisyklės nustatymą reglamente, kuri užkirstų kelią nesuderinamiems teismo ir arbitražo sprendimams. 

Reglamente įtvirtintos sąvokos 

Komisija mano, kad reglamente galėtų būti įtvirtinta „teismo” (angl. „court or tribunal”) sąvoka. Šiuo metu šios sąvokos nepateikia. Tai sukelia neaiškumų, ypač kai kalbama apie netradicines teismines institucijas ar kvaziteismines įstaigas. ESTT savo praktikoje jau yra pateikęs tam tikrų gairių dėl „teismo“ sąvokos aiškinimo, pvz., sprendime Pula Parking nustatė, kad Kroatijos notarai negali būti laikomi teismu Briuselis I-bis reglamento prasme. Vis dėlto ESTT išaiškinimai nėra susisteminti pačiame reglamente. 

Be to, egzistuoja poreikis persvarstyti laikinųjų apsaugos priemonių (LAP) koncepciją. Nors reglamente yra įtvirtinta, kad „teismo sprendimas“ apima teismo, kuris pagal šį reglamentą turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, paskirtas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, praktikoje kyla klausimų dėl to, ar ex parte priemonės turėtų patekti į Briuselis I-bis taikymo sritį.  

Jurisdikcija atsakovams iš trečiųjų šalių 

Be tam tikrų specifinių išimčių, Briuselis I-bis nėra taikomas atsakovų iš trečiųjų šalių atžvilgiu. Komisija svarsto, ar nereikia išplėsti ES valstybių narių teismų jurisdikcijos nagrinėti ginčus su atsakovais už ES ribų. Šis klausimas tampa vis aktualesnis globalizacijos kontekste, kai vis daugiau teisinių santykių peržengia ES sienas. 

Jurisdikcija ginčuose dėl sutarčių 

Briuselis I-bis 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad ginčuose, kylančiuose iš sutarčių, ieškinys gali būti pareiškiamas atitinkamos prievolės įvykdymo vietoje. Pačiame reglamente aptartos tik dviejų rūšių sutarčių įvykdymo vietos (pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo), o visų kitų sutarčių įvykdymo vietos lieka neapibrėžtos. Praktikoje dėl to kyla nemažai problemų. Komisija svarsto, ar nereikėtų šios nuostatos keisti paprastinant prievolės vykdymo vietos nustatymo taisykles, kad būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir nuspėjamumas. 

Jurisdikcija nesutartiniuose ginčuose 

Komisija mano, kad galimai egzistuoja poreikis supaprastinti ir modernizuoti Briuselis I-bis 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teismingumo taisykles. Komisija nustatė, kad žalos vietos nustatymas vien finansinių nuostolių atveju ir mozaikos principo išlaikymas tais atvejais, kai pažeidžiamos asmeninės teisės, yra problemiškiausi 7 straipsnio 2 dalies taikymo aspektai. Dėl praktikoje kylančių neaiškumų siūloma neleisti rinktis iš vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, ir vietos, kurioje atsirado žala, tais atvejais, kai patiriama vien tik finansinė žala. Anot Komisijos, jurisdikciją tokiais atvejais galėtų turėti tik žalą sukėlusio įvykio vietos teismai. Be to, kyla klausimų dėl mozaikos principo taikymo neturtinių teisių gynimo bylose, ypač atsižvelgiant į strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP) reiškinį .  

Išimtinė jurisdikcija 

Komisija siūlo persvarstyti Briuselis I-bis 24 straipsnio 4 dalies formuluotę, atsižvelgiant į ESTT sprendimą BSH Hausgeräte patentų byloje. Komisija šį sprendimą vertina kaip svarbų paaiškinimą, kuris išsprendė anksčiau buvusį teisminės praktikos ir mokslininkų nuomonių susiskaldymą dėl išimtinės jurisdikcijos taisyklių taikymo patentų srityje. BSH Hausgeräte sprendimas aiškiai nustatė, kad išimtinės jurisdikcijos taisyklės neturi „rikošetinio poveikio, t. y. jos netaikomos, kai patento galiojimo klausimas keliamas o ne kaip pagrindinis ieškinio objektas, o kaip gynybos argumentas. 

Kolektyviniai ieškiniai 

Dabartinis reglamentas nenumato specifiškai kolektyviniams ieškiniams taikytinų taisyklių. Komisijos vertinimu, būtina įvertinti, ar dabartinės jurisdikcijos taisyklės yra pakankamos tokiems ieškiniams . Ataskaitoje pažymima, kad reglamentas gali sukurti nereikalingą naštą ieškovams teikiant kolektyvinio teisių gynimo ieškinius, nes daugeliu atvejų jie turėtų kreiptis į daugiau nei vieną teismą. Tai savo ruožtu gali lemti nesuderinamus sprendimus ir sukurti papildomą naštą ieškovams, ypač jei jie yra silpnesnės šalys. 

Ar laukia pokyčiai? 

Remdamasi atliktu vertinimu, Komisija nusprendė pradėti oficialią reglamento peržiūrą, kad apsvarstytų ir galbūt parengtų pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentą arba išdėstyti jį nauja redakcija pagal geresnio reglamentavimo taisykles.

Nepaisant identifikuotų problemų, Komisija konstatavo, kad „daugiau kaip dešimt metų nuo reglamento taikymo pradžios jis veikė gerai ir iš esmės pasiekė savo pagrindinius tikslus: padidinti teisinį tikrumą dėl teismų, turinčių jurisdikciją spręsti tarpvalstybinius ginčus, ir supaprastinti teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo mechanizmą“. Atsižvelgiant į identifikuotas problemas ir iššūkius, tikėtina, kad bus siūlomi tam tikri pakeitimai, siekiant užtikrinti dar efektyvesnį reglamento veikimą ateityje ir geresnį teisinį tikrumą tarptautiniuose civiliniuose ir komerciniuose ginčuose ES. 

Tekstą parengė Agnė Kisieliauskaitė, Ellex Valiunas asocijuotoji partnerė