KT: Lobistinės veiklos įstatymo nuostata, pagal kurią juridinių asmenų, atstovaujančių kitų juridinių asmenų verslo interesams, pareikšta nuomonė dėl teisėkūros yra laikoma lobistine veikla, neprieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas nutarimu neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažino Lobistinės veiklos įstatymo (2020 m. birželio 26 d. redakcija) (Įstatymas) 7 straipsnio 6 punktą tiek, kiek pagal jį lobistine veikla nėra laikoma, be kita ko, juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejį, kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia „juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas“.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs apeliacine tvarka nagrinėjamą administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA buvo pripažinta pažeidusi Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pagal kurią lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys.

Šioje Konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas pagal pareiškėjo prašymą tyrė ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 25, 29, 35 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Grįsdamas savo abejones dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 25, 35 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pareiškėjas pažymėjo, kad jam kilo abejonių, ar demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir siekiamam tikslui – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai – proporcingas ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, dėl kurio juridiniams asmenims, atstovaujantiems ir (ar) vienijantiems verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, reiškiant nuomonę dėl teisėkūros, kyla tokios papildomos pareigos kaip įsirašyti į lobistų sąrašą ir deklaruoti lobistinę veiklą. Be to, nuomonės dėl teisėkūros reiškimas, kaip pažymi pareiškėjas, gali būti būtinas tam, kad minėti juridiniai asmenys, atstovaudami asociacijos narių interesams valstybės valdžios institucijose, vykdytų veiklą, kuriai vykdyti jie buvo įsteigti.

Pasak pareiškėjo, tiek juridiniai asmenys, tam tikroje rinkoje turintys didelę įtaką, tiek juridiniai asmenys, atstovaujantys ir (ar) vienijantys verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, teisėkūros procesui daro iš esmės vienodą poveikį. Be to, kaip pažymi pareiškėjas, nuomonės dėl teisėkūros reiškimo aspektu skirtumų, kurie pateisintų nevienodą traktavimą, nėra ir tarp specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų, kurių veikla tenkina viešąjį interesą, ir juridinių asmenų, atstovaujančių ir (ar) vienijančių verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, nes sritys, kuriose minėti juridiniai asmenys gali daryti įtaką teisėkūrai, yra iš anksto išviešinamos. Taigi ginčytas teisinis reguliavimas, pareiškėjo manymu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principų, šių konstitucinių principų suponuojamo, be kita ko, teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimo, kyla įstatymų leidėjo diskrecija pasirinkti ir įstatyme įtvirtinti tam tikrą lobistinės veiklos, kaip neatskiriamo demokratijos elemento, susijusio su visuomenės dalyvavimu teisėkūros procese ir suinteresuotų asmenų įtraukimu į viešųjų (valstybės) sprendimų priėmimo procesą, reguliavimo modelį. Reguliuodamas su lobistine veikla susijusius santykius, įstatymų leidėjas, be kita ko, turi aiškiai nustatyti, kokia veikla yra laikoma lobistine, šioje veikloje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, jų atsakomybę, taip pat lobistinės veiklos kontrolės mechanizmą. Siekdamas užtikrinti viešą ir skaidrią teisėkūros procedūrą, užkirsti kelią korupcijai, išvengti galimo piktnaudžiavimo lobistine veikla, įstatymų leidėjas, nustatydamas reikalavimus lobistinei veiklai, turi paisyti Konstitucijos, negali sudaryti prielaidų pažeisti kitų konstitucinių vertybių, konstitucinių informacijos, įsitikinimų ir jų raiškos laisvių, asociacijų laisvės, konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo principų.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoje nustatyta, kad lobistine veikla nėra laikoma, be kita ko, juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Taip pat nustatyta šio teisinio reguliavimo išimtis, pagal kurią juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros laikoma lobistine veikla tada, kai tokią nuomonę reiškia juridinis asmuo, atstovaujantis ir (ar) vienijantis kitus verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis (ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas), ir šia nuomone siekiama minėtų juridinių asmenų (ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų) interesais daryti įtaką asmenims, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, kad būtų priimami arba nepriimami teisės aktai. Įstatymų leidėjas tokį teisinį reguliavimą nustatė siekdamas tobulinti lobistinės veiklos teisinį reguliavimą, didinti lobistinės veiklos priežiūros efektyvumą, užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą.

Taigi, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, ginčytu teisiniu reguliavimu siekiama konstituciškai svarbių tikslų – užtikrinti viešą ir skaidrią teisėkūros procedūrą, užkirsti kelią korupcijai, be kita ko, išvengti galimo piktnaudžiavimo lobistine veikla.

Vertindamas, ar ginčytas teisinis reguliavimas yra būtinas šiems konstituciškai svarbiems tikslams pasiekti, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turėdamas diskreciją pasirinkti ir įstatyme įtvirtinti tam tikrą lobistinės veiklos reguliavimo modelį, be kita ko, turi nustatyti, kokia veikla yra laikoma lobistine. Ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį tokia veikla laikytina kitų verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų (ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų) interesams atstovaujančio juridinio asmens reiškiama nuomonė dėl teisėkūros, kuria siekiama daryti įtaką būtent tiems asmenims, kurie pagal teisės aktus turi atitinkamus įgaliojimus teisėkūros procese, ir būtent tam, kad būtų priimami arba nepriimami tam tikri teisės aktai, atitinka lobistinės veiklos esmę, juo sudaromos prielaidos užkirsti kelią neteisėtai įtakai, be kita ko, korupcijai, priimant teisės aktus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčytas teisinis reguliavimas nėra būtinas siekiant minėtų konstituciškai pagrįstų tikslų.

Pareiškėjo ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoje nurodyta juridinio asmens, atstovaujančio verslo tikslų siekiančių kitų juridinių asmenų (ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų) interesams, pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nelaikoma lobistine veikla, be kita ko, kai ji pateikiama viešai kitais Įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintais atvejais. Taigi, tokiais atvejais ginčytoje Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatoje nurodyti juridiniai asmenys turi teisę reikšti savo nuomonę, skleisti informaciją, netaikant Įstatyme nustatytų lobistams taikomų reikalavimų, kartu nevaržant Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtintos asociacijų laisvės.

Be to, pagal Įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtintą ginčytą teisinį reguliavimą, nurodyti juridiniai asmenys gali reikšti savo nuomonę dėl teisėkūros asmenims, pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvaujantiems rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant, skleisti informaciją apie savo nuomonę, tačiau tai darydami turi laikytis Įstatyme nustatytos tvarkos. Nors, kaip minėta, lobistams taikomos, be kita ko, tokios Įstatyme nustatytos pareigos, kaip pateikti VTEK jos nustatytos formos prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą (taip pat sumokėti rinkliavą), teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, šios pareigos nelaikytinos tokiais apsunkinimais, kuriais būtų paneigiama konstitucinių informacijos, įsitikinimų ir jų raiškos laisvių, asociacijų laisvės esmė.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčytu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į juo siekiamus minėtus konstituciškai svarbius tikslus, būtų neproporcingai varžomos minėtos konstitucinės laisvės, įtvirtintos Konstitucijos 25, 35 straipsniuose, kad nesilaikoma konstitucinio teisinės valstybės principo.

Vertindamas, ar Įstatymo 7 straipsnio 6 punktas tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, Konstitucinis Teismas priminė, kad pareiškėjas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimą įžvelgia tarpusavyje lygindamas ginčytu teisiniu reguliavimu nurodytus juridinius asmenis, atstovaujančius ir (ar) vienijančius verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas, su specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytais viešaisiais juridiniais asmenimis, kurių veikla tenkina viešąjį interesą ir nelaikoma lobistine veikla pagal Įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, taip pat, pasak pareiškėjo, juridiniais asmenimis, tam tikroje rinkoje turinčiais didelę įtaką, kurių pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nėra laikoma lobistine veikla, išskyrus atvejį, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. atitinka kitą išimtį, nei Įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įtvirtinta pareiškėjo ginčijama išimtis.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tarp ginčytu teisiniu reguliavimu nurodytų juridinių asmenų ir kitų pareiškėjo nurodytų juridinių asmenų yra tokio pobūdžio ir apimties skirtumų, kurie pateisina diferencijuoto teisinio reguliavimo jiems taikymą: ginčytu teisiniu reguliavimu nurodytų juridinių asmenų, skirtingai nei specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų, nuomonė dėl teisėkūros laikytina lobistine veikla, kai ji reiškiama verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų (ar tokius juridinius asmenis vienijančių asociacijų) interesais, taigi siekiant tenkinti iš esmės privačius, o ne viešuosius interesus; taip pat ginčijamu teisiniu reguliavimu nurodyti juridiniai asmenys atstovauja kitiems juridiniams asmenims veikdami jų, bet ne savo interesais, o kiti pareiškėjo nurodyti juridiniai asmenys, kurių pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nėra laikoma lobistine veikla, išskyrus atvejį, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, neatstovauja kitiems juridiniams asmenims ir neveikia jų interesais.

Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad ginčytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į iš Konstitucijos kylančią įstatymų leidėjo diskreciją pasirinkti ir įstatyme įtvirtinti tam tikrą lobistinės veiklos modelį, siekdamas didesnio teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo, reguliuodamas su lobistine veikla susijusius santykius, įstatymų leidėjas, nustatydamas, kokia veikla yra laikoma arba nelaikoma lobistine veikla, turėtų vengti nustatyti nepagrįstas išimtis subjektams, jeigu jų veikla pagal savo esmę ir paskirtį galėtų būti laikoma lobistine veikla.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčyta Įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostata neprieštarauja Konstitucijos 25, 29, 35 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo informacija