Naujausios LAT nutartys: nuo neturtinės žalos atlyginimo dėl kriminalinės žvalgybos subjektų neteisėtų veiksmų iki sprendimo už akių panaikinimo vartojimo teisiniuose santykiuose

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl kriminalinės žvalgybos subjektų neteisėtų veiksmų konstatuota, kad ieškovui pateikus pakankamai pagrįstą reikalavimą dėl teisės į privataus gyvenimo gerbimą pažeidimo, įrodinėjimo našta tenka valstybei – ji turi paneigti galimą asmens teisių pažeidimą. Pabrėžta, kad faktiniu pagrindu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus turi būti nurodoma aiški ir konkreti informacija apie galimą nusikalstamą veiką. Kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie tam tikrus nusikaltimus ar juos darančius asmenis, tačiau jos nepakanka, kad būtų galima priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas pradedamas, turint pakankamai pagrįstų duomenų apie rengiamą, vykdomą ar padarytą nusikalstamą veiką. Nesant pakankamų duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, gali kilti pagrįstas poreikis atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą, įskaitant ir slapto pobūdžio tyrimo veiksmus. Taigi, informacija, pakankama konstatuoti, kad yra faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, neturi ir negali būti tokio lygio, kokia yra pakankama ir būtina ikiteisminiam tyrimui pradėti. Teisėjų kolegija pripažino, kad informacija apie 2019 m. gegužės 28 d. ieškovo – tuomečio Generalinės prokuratūros prokuroro – susitikimą jo namuose su advokatu Š. M., taip pat duomenys apie galimą pastarojo prekybą poveikiu laikytini pakankamu pagrindu taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad žvalgybos veiksmai buvo susiję su konkrečiais įvykiais, o juos sankcionavusios institucijos rėmėsi aiškia ir konkrečia informacija apie galimą nusikalstamą veiką.
Kasacinis teismas taip pat vertino neturtinės žalos, priteistos ieškovui dėl neteisėto laikinojo sulaikymo ir per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, dydžio pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad, nustatant tinkamą kompensacijos dydį, būtina atsižvelgti į pažeistos teisės pobūdį, padarytos žalos individualų vertinimą ir orientuotis į nacionalinėje praktikoje bei Europos Žmogaus Teisių Teisme priteisiamus dydžius bylose, kuriose nustatyti panašūs pažeidimai, ir padidino ieškovui priteistas sumas iki 2500 Eur už neteisėtą sulaikymą ir 1200 Eur už pernelyg ilgą tyrimo trukmę.
______
Nutartyje dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindus priminta, kad pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra jei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo ir nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti pagrindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime.
Byloje atsakovė, buvusi skolininko sutuoktinė, prašė peržiūrėti jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių, kuriuo vartojimo kredito davėjui iš jos ir buvusio sutuoktinio buvo solidariai priteista beveik 15 tūkst. eurų suma. Ji argumentavo, kad apie vartojimo kredito sutarčių nutraukimą nebuvo informuota, nors tokia informacija būtų leidusi jai įvykdyti įsipareigojimus ir išvengti sutarčių nutraukimo neigiamų pasekmių. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžė, jog byloje atsakovų prievolės pagal vartojimo kredito sutartis jų santuokos nutraukimo byloje, teismui tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buvo kvalifikuotos kaip solidariosios prievolės. Taigi, nagrinėjamu atveju, pagal kasacinio teismo praktiką teismai privalėjo įvertinti, ar atsakovo ir ieškovo sudarytos vartojimo kredito sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo, ar atsakovės teisės pažeistos, vartojimo kredito davėjui neinformavus jos, kaip solidariosios skolininkės, apie vienašališką vartojimo kredito sutarčių nutraukimą ir nesudarius galimybės padengti susidariusios skolos tam, kad būtų galima išvengti vienašališko sutarties nutraukimo, ar šie argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių priteisti vartojimo kredito davėjui skolą solidariai iš atsakovų teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog, atsakovės kaip solidariosios skolininkės neinformavus apie vienašališką vartojimo kredito sutarties nutraukimą, galėjo būti pažeisti atsakovės kaip vartotojos teisės ir teisėti interesai, atsakovei grindžiant šiuo argumentu būtinybę peržiūrėti sprendimą už akių, teismai turėjo pakankamą pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, siekdami įvertinti atsakovės argumentus dėl vartojimo kredito sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties ir sudaryti galimybę užtikrinti tinkamą atsakovų kaip vartotojų teisėtų interesų apsaugą nagrinėjamoje byloje.
______
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų, ir darbo santykių tęstinumo, perdavus verslą, pasisakyta, kad darbdavio sprendimas atsisakyti tam tikros veiklos vykdymo įmonės viduje ir savo struktūroje panaikinti su tos veiklos vykdymu susijusius darbuotojų etatus yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tą veiklą vykdžiusių darbuotojų funkcija tampa perteklinė ir darbdavio vykdomai veiklai nebereikalinga. Kitaip tariant, darbuotojo atliekamos darbo funkcijos reikalingumas vertinamas pagal tai, ar tam tikrai funkcijai atlikti reikalingas darbuotojas, o ne ar pati veikla, kuriai priskirta darbuotojo atliekama darbo funkcija, yra reikalinga darbdaviui. Taigi darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažinta pertekline tiek tuo atveju, kai darbdavys apskritai atsisako tam tikros veiklos, tiek ir kai nusprendžia, kad tą veiklą vykdys ne pats, bet pasitelkdamas trečiąjį asmenį. Atsižvelgdami į tai, bylą nagrinėję teismai pagrįstai įvertino, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp darbo organizavimo pakeitimų ir konkretaus darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nereikalingumo, kadangi nustatė, kad, panaikinus ieškovų etatus, jų darbo funkcijos tapo nereikalingos, o į jų vietą nebuvo priimti kiti darbuotojai. Teismų nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovų vykdyta darbo funkcija tapo perteklinė, vykdyti organizaciniai pokyčiai buvo realūs, tarp darbo organizavimo pakeitimų ir darbuotojų atliekamos darbo funkcijos nereikalingumo yra priežastinis ryšys. Todėl darbdavės sprendimas dėl darbo sutarčių nutraukimo atitinka DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo sąlygas ir pirmiau aptartą šią teisės normą aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, DK 57 straipsnio 2 dalį bei DK 45 straipsnio 2 dalies nuostatą, konstatuodami, kad ir ši norma nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Kasacinis teismas taip pat nepripažino, kad darbdavys, atsisakęs dalies darbuotojų ir jų vykdytas funkcijas perdavęs trečiajam asmeniui (paslaugų teikėjui), perkėlė dalį savo verslo. Šiuo atveju paslaugų teikėjui nebuvo perduoti nei darbuotojai, nei materialus ar nematerialus turtas, specialios žinios ar kita, kas galėtų įrodyti stabiliai veikiančio ūkio subjekto perdavimą Direktyvos 2001/23/EB prasme.
______
LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad nepasinaudojimas savo teise pareikalauti tinkamų darbo sąlygų nėra tas neveikimas, kuris baudžiamas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, be kitų požymių, būtina nustatyti neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), kuris paprastai yra padarytas kaltininkui pažeidžiant draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (išdėstytas ar neišdėstytas norminiame teisės akte) ir pažeidžia visuotinai žinomus reikalavimus žmogui elgtis tam tikru būdu arba taip nesielgti. R. P. teisė reikalauti tinkamų darbo sąlygų buvo siejama su pareiginiais nuostatais, kurie nelaikytini visuotinai žinomais reikalavimais elgtis arba nesielgti tam tikru būdu. R. P. turėjo teisę reikalauti tinkamų darbo sąlygų, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, nes manė, jog jo darbo sąlygos yra tinkamos jam pavestoms funkcijoms atlikti. Negalima nepasinaudojimo savo teise sieti su vėliau įvykusiu įvykiu ir juo motyvuoti nusikalstamą neveikimą. Asmeniui nekyla atsakomybė už jam teisės aktais suteiktos teisės neįgyvendinimą – baudžiamoji atsakomybė galima tik tada, kai asmuo nesilaiko jam kylančios pareigos.
R. P. neįsitikinimas tuo, kad vartai saugiai uždaromi, yra siejamas ne su jo paties bendra pareiga elgtis taip, kad savo veiksmais jis nepadarytų žalos kitiems, o su nuotekų ūkio viršininko V. V. netinkamai organizuotu darbu. Be to, bendrovė, kurios teritorijoje buvo sužalotas mažametis, ėmėsi priemonių, kad vartus būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti: prie vartų kabėjo lentelė, įspėjanti, kad pašaliniams įeiti draudžiama, o su einančiu asmeniu operatorius kalbėjosi per garsinį įrenginį. Byloje nėra įrodymų ir kaltinimas nepateikė motyvų, kodėl šių priemonių nepakako, atsižvelgiant į tai, kad pašaliniam asmeniui su sūnumi į bendrovės teritoriją įeiti buvo draudžiama; įeidamas į teritoriją šis asmuo kalbėjosi su vartus valdančiu R. P. ir pats savo pasirinktais žodžiais sakė jam apie situaciją; pro vartus jis ėjo lėčiau, nei turėjo eiti, o vartų uždarymo laiko pakako saugiai praeiti; eidamas pro vartus jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas savo vaikui. Be to, bet kokie veiksmai, sukėlę pavojingų padarinių atliekant tiesiogines darbo funkcijas, pirmiausia privalo būti vertinami ne pagal bendras elgesio normas, o pagal konkrečią veiklą apibrėžiančius teisės aktus. Nenustatyta, kad R. P., atlikdamas darbo funkcijas, būtų pažeidęs jo funkcijas reglamentuojančius teisės aktus. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad susiklosčiusioje situacijoje R. P. veiksmai buvo nusikalstami.