Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo paramos atšaukimo iki draudimo sutarčių klausimų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl paramos atšaukimo dėl paramos panaudojimo ne pagal paskirtį pasisakė, kad juridiniai asmenys civilines teises įgyja ir pareigas įgyvendina per savo valdymo organus. Kai vadovas sudaro sandorį juridinio asmens vardu, laikoma, kad tai daro pats juridinis asmuo. Todėl lėšų perdavimas tuomečiam klubo vadovui laikytinas paramos perdavimu klubui. Konstatuota, kad paramos gavėjas – krepšinio klubas – nagrinėjamoje byloje turėjo pagrįsti, jog jam suteikta parama buvo panaudota pagal paskirtį. Krepšinio klubas tokių įrodymų nepateikė, o byloje nustatyta, kad buvęs krepšinio klubo vadovas gautą paramą pasisavino. Pastaroji aplinkybė patvirtinta įsiteisėjusiu sprendimu baudžiamojoje byloje. Kasacinio teismo vertinimu, kadangi vadovas pasisavino klubui suteiktą paramą, ji nebuvo panaudota visuomenei naudingiems tikslams, kitaip tariant, parama nebuvo panaudota tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta. Dėl to parama turi būti grąžinta jos teikėjoms.

______

Nutartyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, nukrypstant nuo lygių dalių principo konstatuota, kad šioje byloje yra išskirtinis atvejis, kai būtina užtikrinti trijų vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi. Ieškovas kasaciniu skundu neprašo priteisti jam santuokoje įgyto buto ar jo dalies natūra, butą natūra prašė priteisti atsakovė ir ieškovas iš esmės palaikė jos tokį prašymą. Šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl ginčo buto padalijimas natūra ir nebūtų  tinkamas šio turto padalijimo būdas. Tai reiškia, kad butas pagal šalių pageidavimą priteistinas atsakovei, su kuria lieka gyventi trys šalių vaikai ir kurios pajamos palyginti yra nedidelės, o iš jos – kompensacija ieškovui, kuris jau turi kitą gyvenamąją vietą ir kuriam ginčo butas, kaip gyvenamoji vieta, nėra būtinas, tą jis ir pats nurodė savo ieškinyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaikų interesų apsaugos šiuo atveju negalima pasiekti tik iš ieškovo priteistu išlaikymu. Nuo to, kokia kompensacija bus priteista ieškovui iš atsakovės, priklausys jos galimybė tenkinti šalių vaikų poreikius. Ieškovas taip pat turi prisidėti (šiuo atveju atitinkamos jam tenkančios buto dalies verte) prie to, kad trys šalių vaikai būtų aprūpinti gyvenamąja vieta, kad jiems būtų užtikrinta teisė į gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jų fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Kasacinis teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju yra taikytina CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą atsakovei, su kuria lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto ginčo buto dalį, apskaičiuodami iš atsakovės ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, tolygų 1/3 dalies ginčo turto vertei.

Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą šioje byloje nedalyti UAB „Faktai LT“ akcijų šalims natūra, jas visas priteisti ieškovui, o atsakovei – kompensaciją, kurios dydį bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė remdamiesi paties ieškovo nurodyta šių akcijų verte. UAB „Faktai LT“ įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, o atsakovė neturi praktinių įgūdžių, susijusių su vadovavimu įmonei ar jos valdymu, taip pat išsilavinimo, susijusio su įmonių valdymu, santuokos metu ieškovo įsteigtų įmonių veikloje nedalyvavo. Tai bylą nagrinėjusių teismų nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas vadovaujasi ir iš naujo jų nenustato. Todėl atmesti kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas taip pat nedalyvavo įmonės ūkinėje komercinėje veikloje, buvo tik akcininkas, visus įmonės veiklos reikalus tvarkė kitas asmuo.

______

Nutartyje dėl diskriminacijos draudimo darbo santykių srityje kasacinis teismas pripažino, kad darbuotojams po reorganizacijos tam tikrą laiką buvo taikomos nevienodos darbo apmokėjimo sąlygos, tačiau nusprendė, kad toks laikinas atlyginimų skirtumas buvo objektyviai pagrįstas – tai buvo reorganizacijos proceso dalis, siekiant per pereinamąjį laikotarpį suvienodinti darbo užmokesčio sistemą visoje GMP tarnyboje. Šiam tikslui pasiekti buvo taikytos tarpinės kompensacinės priemonės (priedai prie atlyginimo), o pati sistema buvo suvienodinta greičiau, nei planuota, t. y. per 7 mėnesius vietoje 2 metų. LAT pažymėjo, kad laikinas nevienodas apmokėjimas buvo iš anksto žinomas, su juo darbuotojas buvo supažindintas, išreiškė sutikimą, o skirtumai neturėjo diskriminacinio pobūdžio. Pabrėžta, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kai siekiama pagerinti visų darbuotojų padėtį ir ribojimų įgyvendinimas neprieštarauja pagrindiniams žmogaus teisių apsaugos principams, tokie ribojimai yra priimtini. Nustatęs, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su diskriminacijos draudimu darbo santykiuose, apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

_______

Nutartyje dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo ir įsigaliojimo, draudiko atgręžtinio reikalavimo teisės į draudimo įmokos nesumokėjusį draudėją išaiškinta, kad draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką, o draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos – ir jo regreso teisė atsiranda tik esant sudarytai ir eismo įvykio metu galiojančiai draudimo sutarčiai. Sutartyje nurodytas jos įsigaliojimo momentas tampa reikšmingas tik tada, kai šalys sudaro draudimo sutartį. Nustačius, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų draudimo sutarties sudarymą iki eismo įvykio, vėlesnis nei nurodyta sutartyje įmokos sumokėjimas nelaikytinas pažeidimu. Neįmanoma pažeisti nesudarytos sutarties sąlygos. Vėlesnis įmokos sumokėjimas vertintinas kaip transporto priemonės savininko valios išraiška dėl sutarties sudarymo po eismo įvykio.

______

Nutartyje dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo, kai pirmosios instancijos teismas neįtraukė už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudiko kaip trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas nukentėjusio asmens ir jo turto draudiko ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo pagrįstumo, pasisakyta, kad nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą negaliojančiu, kai pirmosios instancijos teismas neįtraukė už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudiko kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą, kurioje sprendžiamas nukentėjusio asmens ir jo turto draudiko ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo pagrįstumo. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyta subrogacijos teisė bei turto draudimo išmokos išmokėjimas nepadarys jokios įtakos už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės materialiosioms teisėms, kylančioms iš žalos atlyginimo (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo) prievolės. Teismas pabrėžė, kad už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikas neturi teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi, nes byloje sprendžiama tik dėl draudimo išmokos sumažinimo pagrįstumo pagal turto draudimo sutartį, o ne dėl pačios žalos atsiradimo, jos dydžio ar kaltės. Taigi, šis sprendimas nedaro poveikio jų materialiosioms teisėms ar pareigoms. Šių asmenų teisė pareikšti savo poziciją dėl žalos dydžio ar kitų reikšmingų aplinkybių išlieka – ji galės būti įgyvendinta kitoje, subrogacijos pagrindu iškeltoje, žalos atlyginimo ir (ar) draudimo išmokos išmokėjimo pagal privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą byloje, kurioje pareikšto reikalavimo apimtį lems žalos, padarytos nukentėjusiam asmeniui, dydis, bet ne aplinkybė, ar ir kokio dydžio draudimo išmoka nukentėjusiam asmeniui jau yra jo turto draudikės išmokėta.

Vienas iš požymių, lemiančių asmens, kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylą, yra pagrindinio tikslo įgyvendinimas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Nagrinėjamu atveju, nepriklausomai nuo to, bus ar nebus pripažinta, kad turto draudikė nepagrįstai sumažino draudimo išmoką, mokėtiną pagal turto draudimo sutartį, tai nepadarys jokios įtakos už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės materialiosioms teisėms, kylančioms iš žalos atlyginimo (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo) prievolės. Todėl nei už žalą atsakingo asmens, nei jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės dalyvavimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas nukentėjusio asmens ir jo turto draudikės ginčas dėl draudimo išmokos dydžio sumažinimo, nei pablogins šių asmenų materialiąją teisinę padėtį, nei ją pagerins. Vienintelis civilinės bylos, kurioje sprendžiamas ginčas dėl turto draudimo išmokos dydžio sumažinimo, poveikis už žalą atsakingo asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikei galimoje žalos atlyginimo byloje yra ieškovo pasikeitimas, t. y. tai, kad vietoj nukentėjusio asmens ieškove taps subrogacijos teisę įgijusi turto draudikė arba ši draudikė kartu su nukentėjusiu asmeniu, jei draudimo išmoka dėl nustatytos franšizės, draudimo išmokos sumažinimo ar kitų aplinkybių visiškai neatlygins per eismo įvykį turtui padarytos žalos. Vis dėlto šis poveikis neturi jokios reikšmės žalą padariusio asmens ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikės materialiosioms teisėms ir pareigoms. Šis poveikis yra nulemtas turto draudimo instituto prigimties ir jo nei žalą padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikė negali pakeisti, net ir darant prielaidą, kad galimai tam tikrais atvejais žalą padariusiam asmeniui ir (ar) jo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo draudikei būtų lengviau apsiginti nuo pareikšto ieškinio, jei ieškinį pareikštų apskritai tik vienas, o ne keli ieškovai ar tik pats nukentėjęs asmuo, o ne jo turto draudikė.