Naujasis Hagos projektas: kaip tarptautinė teisė ruošiasi valdyti lygiagrečiai vykstančius teisminius procesus?

Tarptautinėje privatinėje teisėje vis aktyviau kuriama teismų bendradarbiavimo infrastruktūra. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija (HCCH) dar 1992 m. pradėjo darbą, nukreiptą į vieningą konvenciją, apimančią tarptautinę jurisdikciją bei užsienio sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Vis dėlto šis tikslas vėliau buvo suskaidytas į dvi atskiras konvencijas: 2005 m. Konvenciją dėl susitarimų dėl teismingumo ir 2019 m. Konvenciją dėl teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. 

Po pastarosios sėkmingo priėmimo HCCH dėmesį vėl sutelkė į likusią nesureglamentuotą dalį – jurisdikcijos pagrindus ir lygiagrečių procesų (angl. parallel litigation) problemą. Šiandien vykstantis HCCH darbas siekia atsakyti į fundamentalius klausimus: pagal kokius principus teismai gali įgyti jurisdikciją, kaip užtikrinti, kad viena byla nebūtų nagrinėjama keliose valstybėse, ir kokia turėtų būti tvarka tokiam procesiniam konfliktui spręsti? 

Numatoma nauja konvencija – lygiagrečiai vykstančių teisminių procesų valdymui 

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija (HCCH) šiuo metu rengia naują tarptautinės konvencijos projektą, kuriuo siekiama reguliuoti lygiagrečius (paralelinius) procesus tarp skirtingų jurisdikcijų teismų. Ši konvencija papildytų jau esamas 2005 ir 2019 m. konvencijas, spręsdama vieną opiausių tarptautinio bylinėjimosi problemų – procesų dubliavimąsi, forum shopping ir prieštaringų teismo sprendimų egzistavimą. Nors galutinis tekstas dar nėra priimtas, iš viešai skelbiamo konvencijos projekto matyti, kokie teisiniai mechanizmai yra svarstomi siekiant suteikti išvengti prieštaringų sprendimų lygiagrečiuose procesuose. 

Pagrindinės svarstomos taisyklės 

Pagal konvencijos projekto nuostatas, ji būtų taikoma paraleliniams teismo procesams (parallel proceedings) ir susijusiems ieškiniams (related actions), nagrinėjamiems skirtingų susitariančių valstybių teismuose civilinėse arba komercinėse bylose. Planuojama, kad konvencijos taikymas neapims mokesčių, muitų ar administracinių ginčų. Taip pat, panašiai kaip ir 2005 m. ir 2019 m. konvencijos, ji nebūtų taikoma nemokumo bylose, bylose dėl testamentų, paveldėjimo, išlaikymo ir kitose šeimos bylose ir kt. 

Konvencijoje siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai susitariančių valstybių teismuose vyksta paraleliniai procesai, teismas, kuris neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčą, turi sustabdyti arba nutraukti bylą. Atvejus, kuomet teismai yra laikomi turinčiais jurisdikciją siūloma numatyti pačioje konvencijoje. Į projekte pateiktą sąrašą patenka tokie teismingumo pagrindai, kaip, pvz., atsakovo buveinės vieta, ginčo prievolės įvykdymo vieta, nekilnojamojo turto vieta, žalą sukėlusio veiksmo atlikimo vieta (nepriklausomai nuo žalos atsiradimo vietos) ir pan. 

Tais atvejais, kai daugiau nei vienas susitariančių valstybių teismas bus laikomas turinčiu jurisdikciją pagal konvencijoje įtvirtintas teismingumo taisykles, bylą nagrinėti turėtų būti pavedama labiau tinkamam teismui (more appropriate court). Sprendžiant, kas pagal konvenciją yra laikoma „labiau tinkamu teismu“, siūloma vertinti šalims tenkančią procesinę naštą, atsižvelgiant į jų buveinės vietą, įrodymų prieinamumą, ginčui taikytiną teisę, teisminio proceso stadiją, galimybę pripažinti vykdyti priimtą teismo sprendimą. 

Be to, konvencijoje yra siūloma įtvirtinti ir susijusių bylų (related actions) nagrinėjimo viename teisme galimybę, numatant atvejus, kada vienos susitariančios valstybės teismas gali būti pripažintas turinčiu jurisdikciją nagrinėti susijusius ieškinius. 

Ko tikėtis ateityje? 

Hagos konvencijos dėl lygiagrečių procesų projektas žymi reikšmingą žingsnį tarptautinės privatinės teisės srityje, siekiant užtikrinti teisminio bendradarbiavimo aiškumą, efektyvumą ir prognozuojamumą. Nors galutinis konvencijos tekstas dar tik kuriamas, jau dabar aišku, kad konvencija bus siekiama sukurti veiksmingą mechanizmą, leidžiantį spręsti paralelinių procesų problemą remiantis aiškiai apibrėžtais jurisdikcijos kriterijais ir forumo tinkamumo vertinimu. Jei konvencija bus sėkmingai priimta ir ratifikuota pakankamo valstybių skaičiaus, ji gali tapti svarbia jungtimi šalia jau egzistuojančių 2005 ir 2019 m. Hagos konvencijų, padedančia sukurti labiau koordinuotą tarptautinio bylinėjimosi sistemą. 

Tekstą parengė Agnė Kisieliauskaitė, Ellex Valiunas asocijuotoji partnerė