Skolininkas užsienyje – kaip atgauti turtą?

Tarpvalstybinis sukčiavimas, įskaitant ir dar visai neseniai išsamiai tirtus investicinio sukčiavimo atvejus, – tai nusikalstama veika, kuri turėtų būti vertinama  baudžiamosios teisės priemonėmis. Tačiau sudėtingos struktūros, tarpininkų grandinės ir, svarbiausia, veikla užsienio jurisdikcijose ne tik apsunkina atsakomybės nustatymą, bet ir riboja tradicinių teisinių priemonių taikymą. Visgi šios publikacijos tikslas yra aptarti civilinės teisės gynybos priemones, kai skolininko pareiga atlyginti žalą ar vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus yra susijusi su keliomis valstybėmis.

Situacija nėra beviltiška

Neretai susiduriama su atvejais, kai fizinis ar juridinis asmuo tampa skolininku, nevykdo sutartinių įsipareigojimų, neatsiskaito už suteiktas paslaugas ar nevykdo pareigos atlyginti padarytą žalą. Tokiu atveju civilinės teisės priemonės yra aiškios. Reikalavimai skolininkui gali būti pateikti kreipiantis į teismą – teismui gali būti teikiamas ieškinys, pareiškimas dėl teismo įsakymo ar prašymas priimti preliminarų sprendimą dokumentinio proceso tvarka.

Palankaus sprendimo atveju teismas išduoda teismo įsakymą arba priima sprendimą, kurio pagrindu teismo įsakymas arba vykdomasis raštas teikiamas antstoliui priverstinai vykdyti.

Tačiau kaip reikėtų elgtis tais atvejais, kai palankus procesinis sprendimas jau gautas, o skolininkas bei visas jo turimas turtas yra užsienio valstybėje?

Skolininkas ir jo turtas – kitoje ES valstybėje

Tuo atveju, kai teismo sprendimas yra priimamas vienoje ES valstybėje, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje, o skolininkas ir jo turimas turtas yra kitoje ES valstybėje, pavyzdžiui, Ispanijos Karalystėje, sprendimą įmanoma įvykdyti nepatiriant reikšmingų suvaržymų.

Vadovaujantis 2012 m. gruodžio 12 d. Reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo Nr. 1215/2012 39 straipsniu, vienoje ES valstybėje priimtas teismo sprendimas yra vykdytinas kitoje ES valstybėje.

Tokiais atvejais teismo sprendimo vykdymą reglamentuoja tos šalies, į kurią kreipiamasi, teisė. Šį kelią pasirinkus, kreditorius užsienio valstybės vykdymo institucijai turėtų pateikti šiuos dokumentus:

• nacionalinio teismo sprendimo kopiją, kuri atitinka sąlygas, būtinas sprendimo autentiškumui patvirtinti;
• nacionalinio teismo išduotą pažymą, kurioje nurodoma teismo sprendimo santrauka ir kuri patvirtina, kad sprendimas yra vykdytinas;
• tam tikrais atvejais – informaciją apie bylinėjimosi išlaidas ir palūkanų apskaičiavimą.

Skolininkas ir jo turtas – ne ES valstybėje

Kai teismo sprendimas priimtas ES valstybėje, tačiau jį reikia vykdyti už ES ribų (arba atvirkščiai), pirmiausia reikia užsitikrinti, kad sprendimas būtų pripažintas toje šalyje, kurioje jis turi būti įvykdytas. Toks pripažinimas priklauso nuo tarptautinių susitarimų ir valstybės, kurioje jis bus vykdomas, vietos teisės aktų.

Teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas už ES ribų dažniausiai grindžiamas tarptautiniais teisės aktais, kaip antai dvišaliais susitarimais tarp šalių arba tarptautinėmis konvencijomis.

Jei dvišalių susitarimų nėra, taikomi tarptautiniai susitarimai, tokie kaip 2005 m. Hagos konvencija dėl susitarimų dėl teismingumo, 2007 Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano konvencija), 2019 m. Hagos konvencija dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Atitinkama konvencija taikoma priklausomai nuo to, kurioje valstybėje siekiama vykdyti teismo sprendimą. Pavyzdžiui, 2005 m. Hagos konvencija Dėl susitarimų dėl teismingumo taikoma siekiant teismo sprendimą vykdyti Singapūre, Meksikoje, Juodkalnijoje; Lugano konvencija taikoma sprendimo vykdymo atvejais ES, Norvegijoje, Šveicarijoje, Islandijoje; 2019 m. Hagos konvenciją dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo taikoma siekiant vykdyti sprendimą Urugvajuje, Ukrainoje, o nuo 2025 m. liepos konvencija bus taikoma ir Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse).

Teismo sprendimą pripažinus ne ES valstybėje, jis vykdomas pagal nacionalinius teisės aktus. Toks vykdymas gali apimti skolininko turto areštą, sąskaitų užšaldymą ar kitas priemones, kurios numatytos pagal sprendimą vykdančios valstybės įstatymus.

Kaip tai atrodytų praktikoje?

Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikoje siekiant vykdyti Ukrainos teismo priimtą sprendimą, remiantis 2019 m. Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 13 straipsniu, reikės vadovautis nacionaliniais Lietuvos teisės aktais.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą, prašymus pripažinti ir / ar vykdyti ne ES šalių teismų sprendimus nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Taigi prašymą pripažinti ir vykdyti Ukrainos teismo priimtą sprendimą reikia pateikti būtent šiam teismui. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas priima šaliai nepageidautiną sprendimą dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, prašymas peržiūrėti teismo nutartį gali būti paduotas per 30 dienų nuo nutarties įteikimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai šalies, kuri turi teisę paduoti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pateikimo terminas yra 60 dienų. Šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo asmeniškai arba pristatymo į gyvenamąją vietą dienos.

Išdėstyta tvarka pripažinus Ukrainos teismo sprendimą, Lietuvoje jis gali būti vykdomas bendrąja tvarka – teikiant prašymą antstoliui dėl sprendimo vykdymo.

Taigi, net ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra priimamas vienoje valstybėje, o skolininkas ir / ar jo turtas yra kitoje valstybėje – nereikėtų vengti kreiptis pagalbos. Nepriklausomai nuo to, ar skolininkas yra kitoje ES valstybėje, ar net visiškai už ES ribų – egzistuoja priemonės, padėsiančios apginti savo teises. Svarbiausia – tinkamai įvertinti situaciją, pasirinkti efektyviausią teisinį kelią ir veikti laiku.

Tekstą parengė WIDEN partneris Mantas Mikalopas ir teisininkė Jovita Šimanskytė