ES Bendrasis Teismas panaikino Komisijos sprendimą neleisti New York Times žurnalistei susipažinti su tekstiniais pranešimais
Dienraščiui The New York Times dirbanti žurnalistė Matina Stevi, remdamasi Reglamentu dėl galimybės susipažinti su dokumentais, paprašė Europos Komisijos leisti susipažinti su visais tekstiniais pranešimais, kuriais nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 11 d. pasikeitė pirmininkė Ursula von der Leyen ir Pfizer generalinis direktorius Albert Bourla. Komisija atmetė šią paraišką, motyvuodama tuo, kad neturi joje nurodytų dokumentų. M. Stevi ir The New York Times Europos Sąjungos Bendrajame Teisme prašė panaikinti Komisijos sprendimą.
Savo sprendimu Bendrojo Teismo didžioji kolegija patenkino ieškinį ir panaikino Komisijos sprendimą.
Bendrasis Teismas priminė, kad Reglamentu dėl galimybės susipažinti su dokumentais siekiama padaryti visuomenės teisę susipažinti su institucijų turimais dokumentais kaip galima veiksmingesnę. Iš esmės visi institucijų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei. Vis dėlto, jei atsakydama į paraišką leisti susipažinti su dokumentais institucija tvirtina, kad dokumentas neegzistuoja, dokumento neegzistavimas preziumuojamas pagal šiam teiginiui taikomą tikrumo prezumpciją. Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta remiantis pareiškėjo pateiktais reikšmingais ir neprieštaringais įrodymais.
Šiuo atveju Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisijos atsakymai dėl prašomų tekstinių pranešimų per visą procedūrą buvo grindžiami prielaidomis arba kintančia ar netikslia informacija. M. Stevi ir The New York Times pateikė reikšmingų ir neprieštaringų įrodymų, apibūdinančių Komisijos pirmininkės ir Pfizer generalinio direktoriaus susirašinėjimą, visų pirma pasikeičiant tekstiniais pranešimais, Komisijai perkant vakcinas iš šios bendrovės per COVID-19 pandemiją. Taigi jiems pavyko paneigti prašomų dokumentų neegzistavimo ir neturėjimo prezumpciją.
Vis dėlto tokiu atveju Komisija negali tik tvirtinti, kad neturi prašomų dokumentų, tačiau turi pateikti įtikinamų paaiškinimų, kurie leistų visuomenei ir Bendrajam Teismui suprasti, kodėl šių dokumentų neįmanoma rasti. Komisija išsamiai nepaaiškino, kokias paieškas atliko, kad surastų šiuos dokumentus, ir nenurodė, kokios vietos buvo apieškotos. Taigi ji įtikinamai nepaaiškino, kodėl neturi prašomų dokumentų. Be to, Komisija nepateikė pakankamai paaiškinimų dėl to, ar prašomi tekstiniai pranešimai buvo ištrinti, ir, jei taip, ar jie buvo pašalinti savanoriškai, ar automatiškai, ar per tą laiką buvo pakeistas pirmininkės mobilusis telefonas.
Galiausiai Komisija taip pat įtikinamai nepaaiškino, kodėl manė, kad tekstiniuose pranešimuose, kuriais buvo pasikeista perkant vakcinas nuo COVID-19, nebuvo esminės informacijos arba informacijos, dėl kurios reikėtų imtis veiksmų ir kuri turi būti išsaugota.
ES Bendrojo Teismo informacija
