LAT: lietuvių kilmė užsienio teisme negali būti nustatyta
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė teismo pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos teismo sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos prosenelės tautybė yra lietuvė. Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjos prašymą patenkino. Kasaciniu skundu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir pareiškėjos prašymo netenkinti, argumentuodamas tuo, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo klausimais, o tokie klausimai priskirtini išimtinei Lietuvos teismų kompetencijai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nurodė, kad išimtine Lietuvos Respublikos įstaigų kompetencija laikytinas ir sprendimų priėmimas pilietybės teisinių santykių srityje. Pilietybės teisinių santykių sričiai priskirtini ne tik Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindai, pilietybės suteikimo sąlygos ir tvarka, bet ir Pilietybės įstatymu ir jį įgyvendinančiais aktais reglamentuoti kiti Lietuvos Respublikos pilietybės santykiai, kuriems priskirtinas ir asmens lietuvių kilmės klausimas.
LAT išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, netikrina užsienio valstybės teismo sprendimo iš esmės, o apsiriboja patikrinimu, ar sprendimas atitinka sutartyje nustatytas formalias sąlygas ir ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Todėl negalima situacija, kai dėl asmens pripažinimo lietuvių kilmės būtų sprendžiama užsienio teisme, įvertinus tai, kad toks pripažinimas būtų viena iš prielaidų asmeniui įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka. Tai rodo išimtinį tokio pobūdžio bylos ryšį su Lietuvos Respublika. Tokio pobūdžio klausimus nagrinėjant užsienio teismuose, Lietuvos kompetentingoms institucijoms būtų užkirstas kelias vertinti duomenų lietuvių kilmei pagrįsti pakankamumą, o tai sudarytų prielaidas asmenims lietuvių kilmės faktu, nepatikrintu kompetentingų Lietuvos institucijų, grįsti savo prašymus dėl pilietybės įgijimo supaprastinta tvarka.
Įvertinęs lietuvių kilmės pripažinimu sukeliamus teisinius padarinius, kasacinis teismas konstatavo, jog šio klausimo sprendimas užsienio teisme negalimas, ir taikė pateikiant prašymą galiojusios dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties (denonsuota nuo 2025 m. sausio 21 d.) dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 56 straipsnio 3 punkte įtvirtintą atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus pagrindą.
Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad konstatavimas, jog lietuvių kilmės klausimo sprendimas priskirtinas išimtinei Lietuvos Respublikos įstaigų kompetencijai, neužkerta kelio pareiškėjai nustatyta tvarka kreiptis dėl jos pripažinimo lietuvių kilmės, pateikiant jos tėvų ir senelių kilmę patvirtinančius dokumentus, kurių pakankamumą šiai kilmei pagrįsti patikrins kompetentingos institucijos, o kilus ginčui pareiškėjai laiduojamas jos teisių gynimas teisme.
Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir pareiškėjos prašymą atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
