LAT: valstybė, nuomininkui sukūrusi teisėtą lūkestį atstatyti valstybinės žemės sklype esančius statinius, turi atitinkamai prisiimti atsakomybę
Ieškovė kreipėsi į teismą, kad šis panaikintų raštus, kuriais ji įpareigota savo lėšomis atlaisvinti jai išnuomotus valstybinės žemės sklypus ir kuriais atsisakyta išpirkti iš ieškovės jai nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius valstybinės žemės sklype. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ieškovės ieškinį atmetė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išaiškino, kad CK 6.557 straipsnio, kurio taikymas buvo aktualus nagrinėtoje byloje, analizė suponuoja, jog nuomininko pareigos savo lėšomis pašalinti pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius vykdymas ir jo teisė į kompensavimą už pastatytus pastatus, statinius ir įrenginius priklauso nuo to, ar šie statiniai ir įrenginiai pastatyti be leidimo arba ar jų statybos galimybės buvo nustatytos žemės nuomos sutartyje. Be leidimo pastatyti pastatai, statiniai ir įrenginiai patenka į atvejus, kai statyba vykdoma nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Tuo tarpu kitu atveju pastatų, statinių ir įrenginių statybos galimybė priklauso nuo žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų, tai reiškia – nuo nuomotojo valios leisti arba neleisti nuomininkui atitinkamus pastatus, statinius ir įrenginius statyti jam priklausančiame ar jo valdomame žemės sklype. Be kita ko, kasacinis teismas pažymėjo, kad tokios nuomos sutarčių sąlygos aiškintinos atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir kitas teisines bei faktines nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad nuomos sutartyse buvo įtvirtinta, jog pastatų rekonstrukcija ir naujų statyba vykdoma pagal savivaldybės sprendimu patvirtintą teritorijos detalųjį planą ir gavus nuomotojo sutikimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad šis savivaldybės sprendimas ir nuomos sutarčių sudarymas tuo etu galėjo lemti ieškovės lūkestį, kad ji, be kita ko, galės atstatyti valstybinės žemės sklype esančius statinius, vykdydama kapitalinį remontą. Tačiau, ieškovei dar nepradėjus valstybinės žemės sklypuose esančių statinių atstatymo darbų, prasidėjo teisminis procesas administraciniuose teismuose dėl savivaldybės sprendimo, kuriuo patvirtintas teritorijos detalusis planas, teisėtumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad savininkas, žinodamas apie žemės sklypo nuomos termino pabaigą ir būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamą žemės sklypą, tačiau nusprendęs atstatyti statinį, prisiima finansines statinio remonto išlaidas. Ieškovė, atstatydama statinius pasikeitus teisiniam reguliavimui ir teisinėms aplinkybėms, stokojo rūpestingumo ir akivaizdžiai veikė savo rizika. Be to, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė, įvertinusi įsiteisėjusius administracinių teismų procesinius sprendimus, turėjo galimybę pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti nuomos sutarčių nutraukimo ir (ar) nuostolių atlyginimo. To nepadariusi ir nusprendusi, likus trejiems metams iki nuomos sutarčių pabaigos, atlikti kapitalinį remontą, nors žinojo apie būsimą pareigą atlaisvinti nuomojamus žemės sklypus, ieškovė sąmoningai prisidėjo prie statinių pašalinimo išlaidų padidėjimo.
Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administraciniai teismai savivaldybės sprendimą, kuriuo patvirtintas teritorijos detalusis planas, pripažino prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, nusprendė, jog po administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad, pasibaigus terminui, nuomos sutartys bus pratęstos ir kad, atlikus statinių atstatymą, vykdant kapitalinį remontą, jai už tokius statinių pagerinimus bus kompensuota.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (atsakovei) nekyla pareiga išpirkti statinius tokios būklės, kokios jie buvo nuomos sutarčių pabaigoje. Tačiau ieškovė turi teisėtą lūkestį į kompensaciją už statinių dalis (fragmentus), išlikusias iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Be kita ko, kasacinis teismas nusprendė, kad statinių dalys (jų fragmentai), išlikusios iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, turi būti griaunamos atsakovės sąskaita, o statinių atstatymo, vykdant kapitalinį remontą, pagrindu pagerinta dalis – ieškovės sąskaita.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
