2024 m. Lietuvos teismų veiklos ataskaita: dėmesys sistemos žmonėms, paslaugos gavėjams, teisingumo vykdymui ir finansavimui
Kovo 21 dieną, pristatyta Lietuvos teismų 2024 m. veiklos ataskaita. Ją pristatydama Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė pabrėžė, kad teismų sistemoje svarbiausia – žmonės.
„Ne procesai kuria sėkmę – ją kuria žmonės, kurie įdeda širdį į kiekvieną žingsnį. Teisėjai, teisėjų padėjėjai ir visi teismų bendruomenės nariai kasdien nuoširdžiai ir atsakingai dirba tam, kad teisingumas būtų užtikrintas kiekvienam visuomenės nariui“, – sakė pirmininkė.
2024 m. teisėjų korpusą papildė 32 teisėjai, dažniausiai anksčiau dirbę teisėjų padėjėjais. Net 8 nauji teisėjų korpusą papildę teisėjai – teisės krypties socialinių mokslų daktarai. Iš viso praėjusių metų pabaigoje Lietuvos teismuose dirbo 714 teisėjų.
Nors, pasak D. Bublienės, tai rodo atkuriamą teisėjo pareigų prestižą, visgi teisėjų korpuso ir teismų personalo bendruomeniškumo stiprinimas, specialistų pritraukimo ir motyvuojančios darbo aplinkos kūrimas išlieka vienu iš esminių iššūkių.
„Džiugu, kad paskyrėme daugiau teisėjų nei atleidome, vis dėlto turim atkreipti dėmesį, kad šiek tiek padaugėjo teisėjų, kuriems yra virš 60 metų, tai reiškia, kad penkerių metų laikotarpiu teisėjų paskyrimo klausimas išliks labai aktualus“, – pristatymo metu teigė pirmininkė.
D. Bublienė atkreipė dėmesį, jog asmenų, norinčių laikyti egzaminą, skaičius praėjusiais metais augo, tačiau susirūpinimą kelia tai, jog pretendentų į teisėjus egzaminus išlaiko tik nedidelė dalis juos laikančių asmenų: 2024 m. egzaminą išlaikė 18 proc., tuo tarpu 2023 m. 34 proc. asmenų. Anot pirmininkės, tai rodo poreikį sutelkti dar didesnį dėmesį į teisėjo profesijos patrauklumą skatinančias priemones.
2024 m. skirti kuklūs papildomi asignavimai teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių ir teismo psichologų pareiginės algos koeficientams didinti atlyginimų problemos neišsprendė, tad siekis gerinti sąlygas visoms darbuotojų grupėms išlieka vienu iš sistemos prioritetų.
Teisėjų tarybos pirmininkė pristatydama ataskaitą pažymėjo ir vienus didžiausių pokyčių Lietuvos teismuose praėjusiais metais. 2024 m. visos Lietuvos mastu įgyvendinant negalios reformą, teismų bendruomenė siekė užtikrinti, kad kiekvienas į teismą besikreipiantis asmuo gautų kokybiškas, veiksmingas ir prieinamas teisingumo paslaugas. Dėl to praėjusiais metais asmenims su negalia pritaikyti teismų interneto puslapiai, atnaujinti dokumentų šablonai, keliuose Lietuvos teismuose atlikti fizinio teismų pastatų prieinamumo darbai.
Didelis pernai metų pokytis Lietuvos teismuose – nauja bylų skirstymo tvarka, įsigaliojusi nuo liepos 1 dienos. Siekiant efektyviai spręsti darbo krūvio balanso užtikrinimo apylinkių ir apygardų teismuose klausimą, sudaryti vienodas darbo sąlygas bei užtikrinti teisingumo paslaugos prieinamumą gyventojams skirtingose šalies vietose, pakeista tam tikros kategorijos civilinių bylų skirstymo apylinkių teismuose tvarka, o bet kuriame apygardos teisme gauti apeliaciniai skundai nuo šiol skirstomi tarp visų apygardų teismų.
Taip pat praėjusiais metais ruoštasi svarbiems apylinkių teismų struktūriniams (optimizavimo / stambinimo) pokyčiams, kurie startavo pirmosiomis 2025 metų dienomis.
Teisėjų tarybos pirmininkė metinės ataskaitos pristatymo metu akcentavo ir teisingumo paslaugos teikimo apimtis. 2024 m. teismuose gautų bylų skaičius, lyginant su 2023 m., augo. Praėjusiais metais gauta 193 215 bylų, per metus išnagrinėta 191 417 bylų. Daugiausia gauta ir išnagrinėta civilinių bylų.
Nors apylinkių ir apygardų teismuose (pirmąja instancija) gautų ir išnagrinėtų civilinių bylų skaičius augo, 2024 m. ir toliau mažėjo teismuose gautų ir išnagrinėtų civilinių bylų dėl teismo leidimų išdavimo. Šį pokytį lėmė dar 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimai, susiję su teismams nebūdingų funkcijų atsisakymu.
2024 m. Regionų administraciniame teisme ryškiai sumažėjo gautų ir išnagrinėtų bylų skaičius. Šį pokytį galėjo lemti 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kurie nebenumato galimybės dėl laiku nesumokėtos rinkliavos priteisimo kreiptis į Regionų administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o ginčai dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų perduoti spręsti ne teismo tvarka.
Teismų sprendimų kokybė 2024 m. išliko aukšta: tik 1,4 % visų sprendimų 2024 metais buvo pakeisti ar panaikinti. O elektronine forma tvarkytos civilinės ir administracinės bylos 2024 m. sudarė net 92 proc. visų civilinių ir administracinių bylų. Praėjusiais metais augo ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) e.teismas.lt naudotojų skaičius. 2024 m. portale užsiregistravo 19 705 nauji vartotojai, ir metų pabaigoje jų buvo net 164 667. Teisėjų tarybos pirmininkė teigė, jog kiekvienais metais augantis elektronine forma tvarkomų bylų skaičius ir elektroninių paslaugų portalo naudotojų skaičius indikuoja Lietuvos teismų skaitmenizacijos pažangą.
D. Bublienė pristatymo metu akcentavo ir kasmet didėjantį teisminės mediacijos procesų skaičių, praėjusiais metais baigta net 819 procesų iš jų 48 proc. buvo sudarytos taikos sutartys.
Baigdama ataskaitos pristatymą Teisėjų tarybos pirmininkė trumpai apžvelgė teismų biudžeto klausimą. 2024 m. teismų biudžetas siekė 119 840 tūkst. eurų, iš jų net 110 017 eurų buvo skirta teismų bendruomenės darbuotojų darbo užmokesčiui. 2024 m. teismai pabaigė su beveik 2 mln. eurų skola, kurios didžiąją dalį sudarė įsiskolinimas darbo užmokesčiui.
Teismų veiklos 2024 m. ataskaitą skaitykite ČIA.
Trumpąją 2024 m. ataskaitos versiją skaitykite ČIA.
Lietuvos teismų informacija
