Išleista kasmetinė „Liberties“ Europos Sąjungos teisinės valstybės ataskaita

Šeštoji metinė ataskaita apie teisinės valstybės padėtį Europos Sąjungoje, kurią paskelbė Civil Liberties Union for Europe (Liberties) – iki šiol išsamiausia pilietinės visuomenės tinklo ataskaita apie teisinę valstybę ES. Ataskaita, kurią parengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su „Liberties“ ir kitomis nacionalinėmis organizacijos narėmis bei partnerėmis, yra žinoma kaip „šešėlinė ataskaita“, skirta Europos Komisijos metiniam teisinės valstybės auditui ir pateikia šalių ataskaitų apžvalgą, tendencijas ir rekomendacijas ES institucijoms, kaip spręsti išryškintus trūkumus. Ataskaitos išvados patenka į Europos Komisijos teisės viršenybės stebėsenos ciklą, o prisidedančios organizacijos pristato savo vietines įžvalgas kasmetinių šalių vizitų metu.

Demokratijos nuosmukis gilėja, ES įrankiai neveiksmingi

● Tikrinimo ir pusiausvyros sistema silpnėja dėl skubotų, greitų teisės aktų priėmimo procedūrų

● Teisingumo sistemos patiria vis didesnį politinį spaudimą, apipinto šmeižtu ir nepakankamu finansavimu

● Klimato, pro-palestiniški protestai plačiai ribojami, susiduria su pertekliniu policijos smurtu

Europoje demokratijos nuosmukis per 2024 metus gilėjo, kaip nurodo „Liberties“ teisinės valstybės ataskaita. Šalys, laikytos demokratijos tvirtovėmis, pradeda linkti autoritarizmo link, o Europos Sąjungos minimalus teisės viršenybės priemonių naudojimas nesugebėjo pasiekti reikšmingų rezultatų. Šeštoje ataskaitoje nuo 2019 metų, kuri apima daugiau nei 600 puslapių, pateikiami svarbiausi pažeidimai dėl teisingumo, korupcijos, žiniasklaidos laisvės, tikrinimo ir pusiausvyros, pilietinės erdvės ir žmogaus teisių 2024 metais Europos Sąjungoje.

Lietuva padarė dalinę pažangą gerindama savo teisingumo sistemą, ypač didinant skaidrumą svarstant teisėjų kandidatūras ir ruošiantis reformoms 2025 metais. Tačiau išlieka iššūkiai, susiję su teisminių procesų vėlavimais, personalo trūkumu ir ribotais ištekliais, ypač regionuose. Teisinės pagalbos reformos buvo įvestos, tačiau jos susiduria su administraciniais sunkumais. Antikorupcijos sistema pagerėjo, ypač viešųjų pirkimų skaidrumo srityje, tačiau išlieka problemų, susijusių su politiniu protekcionizmu ir nepakankamu pranešėjų apsaugos įgyvendinimu. Žiniasklaidos laisvė pagerėjo, tačiau išlieka iššūkių, tokių kaip dezinformacija ir politinis spaudimas žurnalistams. Nors tikrinimo ir pusiausvyros sistema stiprėjo, išteklių trūkumas vis dar trukdo svarbiems institucijų veiksmams, o marginalizuotų grupių konsultacijų srityje reikalingas pagerinimas. Pilietinė erdvė susiduria su spaudimu dėl griežtų finansavimo ir atsakomybės reikalavimų. Be to, Seimas nesugebėjo priimti įstatymo, legalizuojančio tos pačios lyties asmenų partnerystę, ir panaikinti diskriminacinių nuostatų dėl LGBTQIA+ teisių.

Pagrindinės šalių grupių įžvalgos

● „Silpniausia grandis“: Vengrija, jau ilgą laiką laikoma blogiausia šalimi pagal teisės viršenybės rodiklius, parodė didelį regresą daugelyje sričių, įskaitant naujas „hibridinio režimo“ kampanijas prieš teisinę nepriklausomybę, pilietinės visuomenės organizacijas, viešąjį dalyvavimą ir žiniasklaidos laisvę.

● „Išmontuotojai“: Italijos, Bulgarijos, Kroatijos, Rumunijos, Slovakijos vyriausybės sistemingai, tyčia silpnina teisės viršenybę beveik visose srityse.

● „Slankikliai“: Pavyzdinės demokratijos, tokios kaip Belgija, Prancūzija, Vokietija ir Švedija, parodė atskirus, tačiau vis tiek rūpimus nuosmukio atvejus, kurie kelia pavojų dėl galimo mažesnių standartų sekimo.

● „Išlaikytojai“: Graikija, Airija, Malta, Nyderlandai ir Ispanija stagnuoja arba padarė minimalų pažangą teisės viršenybės rodikliuose.

● „Darbininkai“: Estija ir Čekija rodo tikrus ir sisteminius patobulinimus, pabrėždamos sėkmingą pilietinės visuomenės vaidmenį pasiekiant teigiamų pokyčių.

● „Įspėjimo pavyzdys“: Lenkija, kur naujoji vyriausybė bandė atkurti teismų nepriklausomybę ir žiniasklaidos pluralizmą, tačiau be didesnių pasiekimų, iliustruoja, kad spręsti apie nepriklausomų institucijų pažeidimus yra itin sudėtingas ir trapus procesas.

Pagrindinės įžvalgos apie dimensijas

● Teisingumo sistema vis dar kenčia nuo politinio manipuliavimo, nepakankamų išteklių ir teisinės pagalbos kliūčių, kas silpnina jos nepriklausomybę, kokybę ir efektyvumą.

● Antikorupcijos srityje išlieka skaidrumo stoka, silpnas teisėsaugos darbas ir nepakankama pranešėjų apsauga, kas sąlygoja nepasitikėjimą vyriausybes sąžiningumu.

● Žiniasklaidos laisvei vis dar kilusi grėsmė, kadangi politinės įtakos darymas kompromituoja reguliavimo institucijų nepriklausomybę, o žurnalistų persekiojimas ir teisiniai iššūkiai vis labiau trukdo laisvai žurnalistikai.

● Tikrinimo ir pusiausvyros sistemos dar labiau susilpnėjo dėl per didelio skubotų teisės aktų priėmimo proceso naudojimo, politinės įtakos nepriklausomoms institucijoms ir sukompromituoto rinkimų sistemos vientisumo, kurie silpnina demokratinę ir teisinę valdžios kontrolę.

● Pilietinė erdvė toliau mažėja, o plačios šmeižto kampanijos skatina vyriausybes priimti ribojančius įstatymus, ypač dėl teisės į taikų protestą ir asociacijų laisvės.

● Žmogaus teisės patiria vis didesnį spaudimą dėl griežtesnės migracijos politikos, nepakankamos apsaugos pažeidžiamoms grupėms ir augančios diskriminacijos bei neapykantos kalbos, darančios įtaką mažumoms visame regione.

Balazs Denes, Civil Liberties Union for Europe (Liberties) vykdantysis direktorius, sakė:

„Kylant kraštutinėms dešinėms populistinėms jėgoms ir žlungant demokratijai JAV, Europos teisės viršenybės krizė gilėja. Auganti kraštutinės dešinės įtaka kelia grėsmę ES vienybei, o Rusijos karas Ukrainoje ir sparčiai kintantys transatlantiniai ryšiai išbando bloko atsparumą. Norint apsaugoti ES ir pasaulinę tvarką, grįstą taisyklėmis, Europos Komisija turi stiprinti teisės viršenybės užtikrinimą – tai turi būti daroma siejant su 7 straipsniu, biudžeto sąlygų taikymu ir pažeidimų nagrinėjimu.“

Žmogaus teisių stebėjimo instituto informacija