ESTT paaiškino Sąjungos teisės reikalavimus dėl nacionalinių teisėjų atlyginimo nustatymo
Į Teisingumo Teismą (ESTT) kreipėsi Lenkijos ir Lietuvos teismai, suabejoję, ar nacionalinės teisės nuostatos dėl teisėjų atlyginimo nustatymo yra suderinamos su Sąjungos teise. Lenkijos įstatyme numatyta, kad teisėjų pareiginė alga nustatoma objektyviai, remiantis Centrinio statistikos biuro skelbiamu vidutiniu darbo užmokesčiu. Vis dėlto trimis terminuotai taikomais įstatymais šis apskaičiavimo metodas buvo iš dalies pakeistas, todėl teisėjų atlyginimo didinimas „įšaldytas“ 2021, 2022 ir 2023 m. Ši nukrypti leidžianti priemonė buvo grindžiama biudžeto suvaržymais, susijusiais su COVID-19 pandemija ir Rusijos agresija prieš Ukrainą. Ginčydamas šį pakeitimą vienas teisėjas reikalavo sumokėti gauto atlyginimo ir atlyginimo, kurį jis būtų gavęs, jeigu didinimas nebūtų „įšaldytas“, skirtumą. Dvi Lietuvos teisėjos pateikė skundą dėl šios valstybės narės atsakomybės. Jos teigė, kad jų atlyginimo dydis tiesiogiai priklauso nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžių politinės valios. Be to, jos skundėsi, kad nėra teisinio mechanizmo, pagal kurį būtų galima nustatyti orų atlyginimą, atitinkantį teisėjų atsakomybę ir lygiavertį kitų teisinių profesijų atstovų atlyginimams.
Savo sprendime ES Teisingumo Teismo didžioji kolegija priminė, kad tokio dydžio atlyginimo, kuris atitiktų teisėjų vykdomų funkcijų svarbą, mokėjimas yra būtina jų nepriklausomumo garantija. Todėl įtvirtindamos teisėjų atlyginimo nustatymo tvarką valstybės narės privalo laikytis pagal Sąjungos teisę joms tenkančių pareigų.
Taigi ši tvarka privalo turėti teisinį pagrindą. Ji turi būti objektyvi, nuspėjama, stabili ir skaidri, t. y. tokia, kad būtų užkirstas kelias įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių savavališkam kišimuisi. Tie patys reikalavimai taikomi nukrypti leidžiančioms priemonėms, dėl kurių sumažinamas teisėjų atlyginimas arba „įšaldomas“ jo didinimas.
Teisėjų atlyginimo dydis, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės ekonomines, socialines ir finansines aplinkybes, turi būti pakankamas, visų pirma palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu. Šis atlyginimas turi atitikti patikėtų funkcijų svarbą, kad leistų teisėjus apsaugoti nuo jų sprendimus galinčio paveikti spaudimo ir korupcijos rizikos. Vis dėlto teisėjų nepriklausomumas neužkerta kelio nustatyti teisėjams mažesnį atlyginimą nei vidutinis kitų teisės specialistų atlyginimas.
Nukrypti nuo teisėjų atlyginimo nustatymo taisyklių leidžiančios nuostatos turi būti pateisinamos bendrojo intereso tikslu, kaip antai pašalinti šalies biudžeto perviršinį deficitą. Iš esmės jos neturi būti konkrečiai skirtos teisėjams. Jos taip pat turi būti būtinos ir griežtai proporcingos siekiamam tikslui. Nepaisant šių pagal savo pobūdį išimtinių ir laikinų priemonių taikymo, teisėjų atlyginimas vis tiek turi atitikti jų vykdomų funkcijų svarbą.
Galiausiai dėl teisėjų atlyginimo nustatymo metodo, kaip ir dėl nuo jo nukrypti leidžiančių priemonių, turi būti galima atlikti veiksmingą teisminę kontrolę nacionaliniame teisme. Nacionaliniai teismai turi patikrinti, ar nagrinėjamu atveju buvo laikomasi šių reikalavimų, o Teisingumo Teismui iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jų laikytasi.
ES Teisingumo Teismo informacija
