LAT išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė dėl būtinųjų sąlygų, reikalingų ikiteisminiam tyrimui pradėti dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs bylą (Nr. 2K-7-15-648/2025), išaiškino, jog tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir (ar) kaltininkui būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl BPK 167 straipsnio 1 dalyje išvardytų nusikalstamų veikų (tarp jų ir dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo), nepakanka nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos požymių, o būtina nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens ar jo teisėto atstovo valios išraiška, kuri įgyvendinama pateikiant teisėsaugos institucijai skundą, pareiškimą ar pranešimą, ir procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o bendra tvarka dėl viešosios tvarkos pažeidimo, ir ne dėl šioje byloje nuteistos E. M., o dėl kito asmens (T. M.). Tokiu atveju nustačius, kad ne įtariamasis (T. M.), o kitas asmuo (E. M.) galimai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, buvo būtinas atskiras procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, o tam turėjo būti gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Tik nukentėjusiajam ar jo teisėtam atstovui pateikus skundą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo nustatyta forma, t. y. rezoliucija ar tarnybiniu pranešimu, priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir, jei paaiškėjusi nusikalstama veika būtų tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, nurodyti tai rezoliucijoje ar tarnybiniame pranešime. Neįvykdžius šių procesinių sąlygų, atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl E. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo jokio teisėto pagrindo, tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo atliekami (buvo apklausti penki liudytojai, daromos užklausos, E. M. pareikšti įtarimai), todėl pats ikiteisminio tyrimo procesas neatitiko teisėtumo reikalavimų.

Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į ydingą procesinių dokumentų atsiradimo bylos medžiagoje praktiką – priešingai nei kiti byloje gauti dokumentai, nukentėjusiojo skundas nebuvo užregistruotas, o, pagal bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo įstaigoje jis negalėjo būti gautas jame nurodyta data, be to, jam nebuvo suteikta procesinė eiga, dėl jo nepriimtas koks nors sprendimas – jis tiesiog neaiškiomis aplinkybėmis įdėtas į bylą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1, 4 dalys, iš esmės pažeistos BPK 166 straipsnio 2, 3 dalių, 167 straipsnio 1 dalies nuostatos; padaryti pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai panaikinti ir baudžiamoji byla E. M. nutraukta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija