LVAT kreipėsi į Teisingumo Teismą ES sankcijų byloje dėl sąsajų su Vladimiru Putinu

Byloje (Nr. eA-330-821/2025) nagrinėjamas ginčas tarp AB „Inter Rao Lietuva“ (Bendrovė) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT). Ginčas kilo dėl Bendrovės įtraukimo į sąrašą dėl sąsajų su ES sankcionuojamais asmenimis ir jos turto įšaldymo laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. liepos 21 d. Remdamasi ES Tarybos aktais, FNTT teigė, jog Bendrovė dėl savo akcininkų struktūros yra susijusi su ES sankcionuojamais asmenimis. Iš pradžių FNTT nurodė Bendrovės sąsają su Igor Sechin, tačiau vėliau šie duomenys buvo pašalinti, FNTT nusprendus, jog Bendrovė yra kontroliuojama Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino. Bendrovė ginčijo šią sąsają ir teikė FNTT prašymus išbraukti iš sąrašo, tačiau FNTT atsisakė tenkinti prašymus. Nesutikdama su FNTT, Bendrovė kreipėsi į administracinį teismą.

ES pagrindinių teisių chartijos (Chartija) kontekste byloje kilo ES teisės aiškinimo klausimų, susijusių su ES teisės reikalavimais nacionalinei administracinei procedūrai, teisminės kontrolės intensyvumu nacionalinio saugumo kontekste bei įrodinėjimo standartu sankcijų bylose.

Visų pirma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog ginčo laikotarpiu FNTT, nepriimdama jokio administracinio akto, buvo įtraukusi Bendrovę į sąrašą ir įšaldžiusi jos turtą. Tuo tarpu remiantis Chartija, teisė į gerą administravimą ES ir nacionaliniu lygmenimis reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas priimtų atitinkamus veiksmus grindžiantį administracinį aktą. Šiuo požiūriu LVAT atkreipė dėmesį į tai, jog ES Taryba, taikydama sankcijas ES lygmeniu, taip pat įtraukia asmenis į sankcionuojamų asmenų sąrašus, sudarydama galimybę gintis nuo atitinkamo įtraukimo jau tik po tokio sprendimo dėl minėto įtraukimo priėmimo. Akivaizdu, kad siekiant, kad  nacionalinė priemonė, kaip ginčijama nagrinėjamoje byloje, neprarastų veiksmingumo, reikėtų nustatyti tokią priemonę netikėtai ir ją taikyti nedelsiant, nes priešingu atveju galėtų kilti grėsmė, jog asmuo, kurio atžvilgiu yra taikomi ribojimai, imtųsi veiksmų tam, kad išvengtų turto įšaldymo. Šiuo požiūriu LVAT vertinimu, svarstytina, ar Bendrovės įtraukimas į sąrašą galėtų būti pripažįstamas tinkamu administraciniu sprendimu, o Bendrovės teisė į gynybą galėtų būti laikoma tinkama, jei būtų užtikrinama jau po tokio sprendimo priėmimo, teikiant prašymus išbraukti iš sąrašo.

Atsižvelgdamas į tai, pirmuoju prejudiciniu klausimu LVAT siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 41 straipsnio kontekste leidžiama tokia nacionalinė priemonė, pagal kurią asmuo yra įtraukiamas į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą dėl šio asmens sąsajos su sankcionuojamais asmenimis, o dėl tokios nacionalinės priemonės galimybė pateikti prieštaravimą kompetentingai institucijai numatyta tik po tokio įtraukimo.

Antruoju ESTT pateiktu prejudiciniu klausimu LVAT siekia išsiaiškinti nacionalinio administracinio teismo atliekamos teisėtumo kontrolės apimtį byloje dominuojančio intereso užtikrinti nacionalinį saugumą kontekste. FNTT, siekdama užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią bet kokiai tiesioginei ar netiesioginei Rusijos Federacijos įtakai energetikos sektoriuje, kuriame veikė Bendrovė, ėmėsi veiksmų prieš Bendrovę. Byloje aktualios aplinkybės, susijusios su Bendrovės veiklos sektoriumi bei faktu, jog Rusijos Federacijos politinė valdžia išnaudoja energetikos sektorių priešiškiems nei ES ir valstybių narių nacionalinio saugumo interesai tikslams. LVAT akcentavo, kad nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimas suponuoja politinius ir vertinimo sprendimus, priklausančius valstybės valdžios institucijoms, o politinio tikslingumo vertinimas nepatektų į administracinių teismų jurisdikciją. Taigi, administracinis teismas negali pakeisti prevencinių grėsmės nacionaliniam saugumui įgyvendinimo priemonių.

LVAT suabejojo, kokia apimtimi nacionalinis teismas turėtų vertinti šių sankcijų asmenims teisėtumą, siekdamas atlikti išsamią ir visapusišką sankcijų pagrįstumo ir teisėtumo teisminę kontrolę, ir pateikė ESTT prejudicinį klausimą, ar Chartijos 47 straipsnio kontekste visapusiškos teisminės kontrolės reikalavimą atitiktų asmens turto įšaldymo, įgyvendinant ES sankcijas, teisėtumo kontrolė, siejama su procedūrinių taisyklių laikymosi ar pareigos nurodyti motyvus vykdymo, faktų tikslumo, akivaizdžių klaidų šių faktų vertinime tyrimu ir nepiktnaudžiavimo įgaliojimais patikrinimu.

Galiausiai, trečiuoju pateiktu prejudiciniu klausimu LVAT siekia išsiaiškinti asmens sąsajų su sankcionuojamais asmenimis įrodinėjimo standartą proceso nacionaliniame teisme metu. Šiuo aspektu LVAT pažymėjo, jog pagal ES teisės reikalaujamą įrodinėjimo standartą asmens sąsajos su sankcionuojamais asmenimis vertinimas turėtų būti atliekamas pagal objektyvius ir pakankamai svarius įrodymus, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl atitinkamos sąsajos egzistavimo. Tačiau įvertinęs ginčo faktines ir teisines aplinkybes, ypač susijusias su valstybe, su kurios subjektais nustatyta Bendrovės kontrolės sąsaja (Rusijos Federacija), LVAT suabejojo, ar bylose dėl ES sankcijų taikymo ir įgyvendinimo, vadovaujantis šiuo įrodinėjimo standartu, gali būti tinkamai ir veiksmingai įvertintas asmens kontrolės realumas (dėl sąsajų su Rusijos Federacijos valdžios subjektais).

LVAT pažymėjo, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų Bendrovės konkrečią sąsają su pačiu Rusijos Federacijos prezidentu V. Putinu. Tačiau autokratinio ir oligarchinio pobūdžio valstybėje, kokia visuotinai pripažįstama esanti Rusijos Federacija, politinės valdžios (visų pirma – V. Putino) reali ir faktinė kontrolė gali būti įgyvendinama ne vien teisėtais būdais per akcininkus ar juridinio asmens kontrolės paketą (daugiau nei 50 proc.), bet taip pat ir tokiais metodais, kurie gali užtikrinti realią ir veiksmingą, tačiau neformalią atitinkamo juridinio asmens kontrolę bei politinei valdžiai palankią šio juridinio asmens veiklą. LVAT pažymėjo, jog ši politinės valdžios kontrolė gali pasireikšti tokiais būdais, kurių patikrinti ar įrodyti pagrindinėje byloje tiesioginiais įrodymais gali nebūti objektyvios galimybės. Dėl to suabejota, ar tokiu atveju V. Putinas negalėtų būti pripažįstamas užtikrinančiu veiksmingą Rusijos Federacijos įmonių kontrolę, kuriose jis pats neužima jokių vadovaujančių ar tam prilygstančių pareigų, tačiau jo kontrolė galėtų būti pripažįstama vien dėl turimų valdžios įgaliojimų.

Todėl LVAT suabejojo, ar šios aplinkybės dėl asmens kontrolės realumo ir veiksmingumo turėtų būti vertinamos proceso nacionaliniame teisme metu, ypač atsižvelgus į tai, jog tokio pobūdžio aplinkybių iš esmės nėra galimybės įrodyti objektyviais ir pakankamai svariais byloje surinktais įrodymais dėl atitinkamos Rusijos Federacijos valdžios įgyvendinamos kontrolės neformalaus ir konspiracinio pobūdžio, nepriimant jokių šią kontrolę įgyvendinančių formalių aktų ar neįsigyjant juridinio asmens kontrolės paketo tam, jog tokiu būdu valstybių narių teismuose būtų galima užginčyti atitinkamą sąsają, taip pakertant ES sankcijų veiksmingumą.

Dėl to LVAT pateikė trečiąjį prejudicinį klausimą, kuriuo Chartijos 47 straipsnio kontekste siekia išsiaiškinti, ar įrodinėjant asmens sąsajas su Rusijos Federacijos politinės valdžios atstovais, turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su Rusijos Federacijos politinės valdžios įgyvendinamos šioje valstybėje veikiančių juridinių asmenų kontrolės realumu ir veiksmingumu, kurių įrodyti byloje surinktais objektyviais ir pakankamai svariais įrodymais gali nebūti galimybės, o atitinkami Rusijos Federacijos politinės valdžios atstovai gali būti pripažįstami užtikrinantys asmens kontrolę dėl turimų valdžios įgaliojimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo informacija