Institucijos

Ar verta (ne)skųsti, jei perkančioji organizacija nutraukė viešąjį pirkimą?

Nuolat viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys dalyviai susiduria su situacija, kai perkančioji organizacija pirkimo eigoje priima sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūrą. Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, kad dažnai, tai įvyksta jau galutinėje pirkimo stadijoje, kai viešajame pirkime jau būtų aiškus šio pirkimo laimėtojas, jei perkančioji organizacija nenutrauktų pirkimo. Kyla klausimas – ką daryti jei perkančioji organizacija nutraukė viešąjį pirkimą? Ar kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija ir vėliau į teismą, dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūrą panaikinimo ir įpareigojimo tęsti pirkimo procedūras, ar palikti viską taip, kaip yra. Akivaizdu, kad toks perkančiosios organizacijos sprendimas gali nepatikti pirkime dalyvaujantiems dalyviams, be to dažnu atveju, tai daro žalą pirkimo dalyvių interesams (atskleidžiama pasiūlymo kaina ir kita jautri komercinė informacija pirkimo procese, dalyvių laiko ir kitų resursų sąnaudos).

Advokatas Gilbertas Kinderevičius pasidalina, kad tokiu atveju visada iš kliento sulaukia klausimo, ar verta skųsti tokį perkančios organizacijos sprendimą? Deja, vieno atsakymo į šį klausimą nėra, kiekviena situacija individuali ir reikalaujanti teisinės analizės vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika viešųjų pirkimų srityje. Tad, sprendžiant ar perkančioji organizacija teisi, ar ne, reikia atsakyti į keletą esminių teismų praktikos suformuluotų klausimų.

Ypač dažnai pasitaikantis perkančiųjų organizacijų sprendimo motyvas ir pagrindas nutraukti pirkimą yra LR Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad „Perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti“. Šis įstatyminis pagrindas nutraukti pirkimą numato imperatyvią pareigą perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo procedūras jei yra pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai: lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo.

Bet, taip pat Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra išimtinio pobūdžio. Nagrinėjant dėl tokio sprendimo kilusį ginčą, turėtų būti objektyviai įvertintos perkančiosios organizacijos galimybės ir pastangos pirkimą išsaugoti ir jį užbaigti sudarant viešojo pirkimo sutartį. Taigi, kad įvertinti ar perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimą yra pagrįstas ar ne gali būti pakankamai painu, todėl reikia remtis šiems klausimams spręsti suformuluota teismų praktika, kuri nurodo atsakymus į šiuos klausimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, ar perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė pirkimą dėl VPĮ įtvirtintų principų pažeidimo, yra nurodęs, jog „VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis ( Žr. pvz. LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023).

VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūrą siejama su sąlyga, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Kaip minėta, VPĮ nenustatyta, ką reiškia terminas „atitinkamos padėties negalima ištaisyti“, taip pat nenurodyta, kokia yra ta padėtis. Bet teisės doktrinoje nurodoma, kad padėtis arba situacija, kurios negalima ištaisyti, turėtų būti siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje.

  • Pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų.
  • Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui.

Advokatas Gilbertas Kinderevičius paaiškina, kad paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius. 

Taigi, ar verta kreiptis į perkančiąją organizaciją su pretenzija dėl sprendimo nutraukti viešąjį pirkimą panaikinimo ( LR VPĮ 29 str. 3 d.), ar į teismą, visada reikėtų įvertinti prieš aptartus teismų praktikoje suformuluotus „testus“ ir jei atsakymai į juos bus neigiami, manytina, kad egzistuos realus pagrindas panaikinti perkančios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimą bei įpareigoti tęsti pirkimo procedūrą iki galo.

Tačiau, advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ advokatas Gilbertas Kinderevičius pabrėžia, kad visais atvejais kiekviena situacija yra individuali ir turi būti sprendžiam visų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad teismų praktika nuolat kinta, todėl prieš priimant sprendimą dėl perkančios organizacijos veiksmų apskundimo teismui visada rekomenduotina pasitarti su teisininku dėl galimybių tokia  bylą laimėti konkrečiame pirkime. 

Back to top button