LAT pasisakė dėl juridinio asmens teisinio ir faktinio vadovo civilinės atsakomybės rūšies

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta civilinė byla, kurioje buvo sprendžiama dėl juridinio asmens teisinio ir faktinio vadovo civilinės atsakomybės rūšies.

Juridinis asmuo (ieškovė) ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų (teisinių ir faktinio ieškovės vadovų) žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei žalos atlyginimą tik iš vieno atsakovo (faktinio vadovo), ieškinio reikalavimus kitiems atsakovams (teisiniams vadovams) atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodytas pagrindas, kuriuo remiantis teisiniams ieškovės vadovams būtų pagrindas taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ir iš jų solidariai su faktiniu ieškovės vadovu ieškovei priteisti žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir, atsižvelgdamas į ieškovės teisinių vadovų vadovavimo laikotarpius, atitinkamomis sumomis solidariai iš visų atsakovų ieškovės naudai priteisė žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė buvus teisinių vadovų didelį neatsargumą kaip kaltės formą, kuri pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sprendžiant, ar tuo pačiu metu veikusių faktinio ir teisinio juridinio asmens vadovų civilinė atsakomybė yra dalinė, ar solidarioji, pagal jų neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį reikia nustatyti, ar buvo jų bendrininkavimas ir koks jis buvo.

Kasacinis teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs teisinių juridinio asmens vadovų ir faktinio juridinio asmens vadovo objektyviojo bendrininkavimo faktą (atvejus, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis), teisingai nusprendė, jog jų atsakomybė ieškovei už padarytą žalą yra solidari. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija