Diskusijos metu aptarti su individualiu konstituciniu skundu susiję iššūkiai
Lapkričio 22 d. vyko Lietuvos teisininkų draugijos kartu su Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu organizuota diskusija, tema „Individualus konstitucinis skundas – ar pasiteisino turėtos iliuzijos?“.
Minint individualaus konstitucinio skundo veikimo penkmetį, sveikinimo žodį tarė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska bei Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkė doc. dr. Vigita Vėbraitė, o pranešimus apie žmogaus teisių gynimo instituto įtvirtinimo nacionalinėje teisės sistemoje iniciatyvas, instituto taikymo patirtį bei tendencijas pristatė Konstitucinio Teismo teisėja Janina Stripeikienė bei VU Teisės fakulteto doc. dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė.
Per penkerius metus Konstituciniame Teisme buvo gauta apie 800 individualių konstitucinių skundų, o iš jų priimta mažiau nei 30, t. y. apie 4 procentus. Konstitucinis Teismas priėmė 21 nutarimą individualiais konstituciniais skundais inicijuotose bylose, aštuoniuose iš šių nutarimų Konstitucinis Teismas pripažino teisės aktus (ar jų dalis) prieštaraujančiais Konstitucijai. Kartu renginio metu vis buvo atkreipiamas dėmesys į tai, kad apskritai Konstitucinis Teismas pastaruoju metu priima mažai kreipimųsi ir net ne visi teismų kreipimaisi yra priimami.
Po pristatymų sekė diskusija, kurioje dalyvavo ir savo įžvalgomis dalinosi Konstitucinio Teismo pirmininkas VU Teisės fakulteto partn. prof. dr. Gintaras Goda, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas (2002 m. – 2008 m.) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas prof. dr. (HP) Egidijus Kūris, advokatai ir VU Teisės fakulteto dėstytojai dr. Tadas Varapnickas ir dr. Arnas Paliukėnas. Ją moderavo VU Teisės fakulteto dėstytoja dr. Elena Masnevaitė.
Diskusijos metu iš teisėjų ir advokatų perspektyvų buvo įvertintas pasirinktas individualaus konstitucinio skundo modelis, pateiktos egzistuojančios teisinio reguliavimo trūkumai ir pasidalinta galimomis tobulinimo perspektyvomis. Pagrindinius konstitucinio skundo Lietuvoje instituto trūkumus gana detaliai atskleidė prof. Egidijus Kūris, kuris, pavyzdžiui, teigė, kad Konstitucinio Teismo įstatyme esanti nuostata apie tai, jog tik kreipimasis į teismą gali reikšti visų gynybos priemonių išnaudojimą, būtiną kreipiantis į Konstitucinį Teismą, atrodo perteklinis ta prasme, jog ne visi Konstituciniam Teismui žinybingi aktai gali būti skundžiami teismui.
Konstitucinio Teismo pirmininkas dr. Gintaras Goda teigė, kad nereikia dramatizuoti esamos situacijos, nes užsienio valstybėse taip pat vyrauja panašios tendencijos dėl individualių konstitucinių skundų priimtinumo. Kartu atkreipė dėmesį, kad asmenys vis dar ne iki galo supranta, kas tas individualus konstitucinis skundas yra ir ką juo galima pasiekti.
Taip pat daug dėmesio buvo skiriama klausimui, ar reiktų privalomo advokato dalyvavimo asmenims surašant individualų konstitucinį skundą, nes dabar susidaro kiek kuriozinė situacija, kai kasacinį skundą surašo advokatai, o Konstituciniame Teisme jau jo nereikia. Advokatai teigė, kad individualaus konstitucinio skundo rašymas gana žymiai skiriasi nuo kasacinių skundų surašymo, nes reikia įrodyti, kad teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ar laisves, o ne kalbėti apie materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimą, turintį esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
Diskusijoje taipogi nemažas dėmesys buvo skiriamas proceso atnaujinimo institutui, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą individualaus konstitucinio skundo byloje, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ne visada tampa paprasta.
