Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl SLAPP ieškinio instituto (ne)taikymo
Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė dėl tiek Europos Sąjungoje, tiek ir Lietuvoje pakankamai naujo instituto – SLAPP ieškinio [1]. Konkrečiai SLAPP ieškinio kontekste įvertintas ieškovės UAB „ICOR“ ieškinys atsakovams dėl beveik 7,3 mln. Eur žalos atlyginimo.
Šioje civilinėje byloje (Nr. e2-651-912/2024) UAB „ICOR“ pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam Energetikos ministerijos darbuotojui ir trims advokatams, atstovavusiems ir atstovaujantiems valstybei Tarptautinio investicinių ginčų sprendimo centre arbitražo byloje ir teisme nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, „Veolia“ įmonių grupei pareikšto 240,7 mln. Eur ieškinio.
UAB „ICOR“ iš atsakovų siekia prisiteisti beveik 7,3 mln. Eur dėl reputacijai padarytos žalos ir dėl nuostolių, atsiradusių dėl atsakovų kitoje civilinėje byloje UAB „ICOR“ pareikšto ieškinio. Atsakovai prašė UAB „ICOR“ ieškinį pripažinti SLAPP ieškiniu ir palikti jį nenagrinėtą kaip nepagrįstą arba nutraukti civilinę bylą, remiantis Civilinio proceso kodekso 951 straipsnio pagrindu.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patvirtino, kad nėra pagrindo UAB „ICOR“ ieškinį pripažinti SLAPP ieškiniu.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 951 straipsnis taikomas tada, kai ieškovas, atsakovo manymu, nesąžiningai pareiškia nepagrįstą ieškinį, siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar siekdamas atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos. Vien faktas, kad apeliantai minėtoje teisme nagrinėjamoje žalos byloje atstovauja valstybei, savaime nereiškia, kad jų veikla yra susijusi su viešojo intereso gynimu. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad valstybė šioje byloje žalos atlyginimą sieja su ieškiniu, kuriuo neginamas viešasis interesas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad net ir atsižvelgiant į 2024 m. gegužės 6 d. įsigaliojusią Europos Parlamento ir Tarybos (ES) direktyvą 2024/1069 (nors ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas dar nesuėjo), apeliantai nėra SLAPP ieškinio subjektai. Direktyvoje nurodyta, kad apsaugos priemonės prieš SLAPP ieškinius gali būti taikomos ne tik žurnalistams, leidėjams, žiniasklaidos organizacijoms, pranešėjams ir žmogaus teisių gynėjams, bet, kas aktualu nagrinėjamu atveju, ir teisininkams bei valstybės tarnautojams.
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo Civilinio proceso kodekso 951 straipsnį aiškinti kaip praplečiantį Direktyvos konstatuojamosios dalies 20 punkte apibrėžtą SLAPP ieškinių taikymo sritį ir nustatytas procesines apsaugos priemones taikyti tokiems kaip nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškiniams, t. y. ieškiniams prieš valstybės vardu veikiančius pareigūnus arba atsakomybės už valdžios institucijų veiksmus, įskaitant valstybės paskirtų pareigūnų atsakomybę, atveju.
Taigi, byloje konstatuota, kad apeliantų veikla nelaikytina visuomenės dalyvavimo veikla, o valstybė nelaikytina asmeniu, kuriam gresia SLAPP, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovai, veikiantys valstybės vardu, negali būti laikomi SLAPP ieškinio subjektais, ir pagrįstai atmetė atsakovų prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą arba civilinę bylą nutraukti.
Lietuvos apeliacinio teismo informacija
