LAT: komercinės paslapties elektroninė forma savaime nelemia BK 198 straipsnio taikymo
Lapkričio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paskelbė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 198 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą elektroninių duomenų perėmimą ir panaudojimą, taikymo.
Byloje juridinio asmens darbuotojas buvo nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas teisėtą prieigą prie neviešų elektroninių duomenų, sudarančių komercinę paslaptį, nesilaikydamas konfidencialumo įsipareigojimo, tyčia ją nusikopijavo ir įrašė į išorinę laikmeną, t. y. neteisėtai įgijo neviešus elektroninius duomenis, sudarančius komercinę paslaptį.
Kasaciniame skunde, be kitų argumentų, buvo keliamas klausimas, susijęs su baudžiamosios atsakomybės pagal BK 198 straipsnio 1 dalį ir atsakomybės, kylančios iš konfidencialumo įsipareigojimo, atribojimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, tenkindama nuteistojo gynėjo kasacinį skundą ir nutraukdama baudžiamąją bylą, atkreipė dėmesį į kelis aspektus.
Pirma, tarp konfidencialumo įsipareigojimą pasirašiusių šalių kilę ginčai ir galimi konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimai turi būti sprendžiami ta tvarka, dėl kurios yra susitarta. Nesant pagrindo taikyti griežčiausią teisinės atsakomybės rūšį – baudžiamąją atsakomybę, susiklostęs byloje teisinis ginčas turi būti sprendžiamas pirmiausia civilinės teisės gynimo priemonėmis. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad civilinės ieškovės teisėtų interesų, kilusių iš konfidencialumo įsipareigojimo, gynimas civilinio proceso tvarka būtų apsunkintas.
Antra, asmens neteisėti veiksmai, susiję su komercinės paslapties įgijimu, kriminalizuoti ne BK 198 straipsnyje, o BK 210 straipsnyje. Taikant atsakomybę pagal BK 198 straipsnio nuostatas asmeniui, neteisėtai įgijusiam elektroninius duomenis, laikomus komercine paslaptimi, būtina įvertinti, ar kaltininkas gali atsakyti pagal BK XXXI skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai“) normas už komercinės paslapties įgijimą (BK 210 straipsnis). BK 210 straipsnis (komercinis šnipinėjimas, pasireiškiantis komercine paslaptimi laikomos informacijos neteisėtu įgijimu) nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes minėtą nusikaltimą gali padaryti tik tas asmuo, kuriam komercinė paslaptis nebuvo patikėta ar kurios jis nesužinojo dėl savo tarnybos ar darbo.
Duomenų, kad būtų galima taikyti BK 211 straipsnį (komercinės paslapties atskleidimas), byloje taip pat nėra. Nenustačius jokios galimybės asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK XXXI skyriaus normas, vien tai, kad jis, turėdamas teisėtą prieigą prie informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, kuri įtvirtinta elektroninių duomenų forma, šią informaciją kopijavo ir įrašė į išorinę laikmeną, nepagrindžia jo informacijos įgijimo veiksmų pavojingumo ir poreikio taikyti BK 198 straipsnį.
Taigi teisėjų kolegija konstatavo, kad asmens veika neatitinka BK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo neteisėtumo ir pavojingumo požymių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
