Hagos konvencija: kaip nuo 2025 m. liepos vykdysime Jungtinės Karalystės teismų sprendimus?

Jungtinei Karalystei šiais metais ratifikavus 2019 m. Hagos konvenciją dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, ji nuo 2025 m. liepos bus taikoma pripažįstant Europos Sąjungos (ES) valstybių narių teismo sprendimus Jungtinėje Karalystėje (JK) ir vice versa. Tikimasi, kad konvencijoje įtvirtintas sprendimų pripažinimo mechanizmas bent dalinai išspręs po „Brexit“ atsiradusias teisines spragas.

Kaip žinia, iki 2020 m. gruodžio 31 d. tiek JK, tiek ES-27 teismų priimti sprendimai buvo automatiškai ir be jokių formalumų pripažįstami ir vykdomi pagal Briuselis Ibis reglamentą (ES reglamentas 1215/2012). Nuo 2021 m. Briuselis Ibis toliau yra taikomas tik sprendimams, priimtiems iki 2021 m. pradėtose bylose, o vėlesnių teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo nebereglamentuoja. Todėl po „Brexit“ JK teismų sprendimai ES-27 ir, atitinkamai, ES valstybių narių teismų sprendimai JK pripažįstami ir vykdomi arba pagal nacionalines taisykles, arba pagal 2005 m. Hagos konvenciją dėl susitarimų dėl teismingumo (šios konvencijos taikymo apimtis ribota, kadangi ji taikoma tik teismų, dėl kurių jurisdikcijos šalys susitarė, priimtiems sprendimams).

Skirtingos nacionalinės taisyklės dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei siaura 2005 m. Hagos konvencijos taikymo apimtis kėlė tam tikrų nepatogumų tiek verslui, tiek privatiems asmenims. Siekdama palengvinti teismo sprendimų laisvą judėjimą, JK ratifikavo 2019 m. Hagos konvenciją.

Konvencijos taikymo sritis

Hagos konvencija taikoma civilinėse bylose priimtų teismų sprendimų ir teismo patvirtintų taikos sutarčių pripažinimui ir vykdymui. Svarbu paminėti, kad į konvencijos taikymo sritį nepatenka teismo sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ES valstybių narių teismų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės JK ir JK teismų pritaikytos apsaugos priemonės ES valstybėse narėse bus pripažįstamos ir vykdomos pagal nacionalines taisykles ir po 2025 m. liepos. Primintina, kad iki „Brexit“ teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pripažįstami ir vykdomi automatiškai, t. y. buvo galima kreiptis tiesiai į antstolį dėl vykdymo. Taigi, 2019 m. Hagos konvencija palieka atvirą laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo problemą, ypač atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės dažnu atveju reikalauja itin operatyvaus pritaikymo, o pripažinimo procesas neretai užsitęsia ne vieną mėnesį.

Pripažinimo ir leidimo vykdyti sąlygos

Tam, kad teismo sprendimas galėtų būti pripažintas pagal konvenciją, jis turės atitikti bent vieną iš pačioje konvencijos įtvirtintų sąlygų. Konkrečiai, konvencijos 5 str. numato, kad pagal 2019 m. Hagos konvenciją galima pripažinti teismo sprendimą, kai, pvz., skolininko įprastinė gyvenamoji vieta yra šalyje, kurios teismas priėmė sprendimą, arba, pvz., atsakovas eksplicitiškai sutiko su sprendimą priėmusio teismo jurisdikcija. Todėl siekiant pagal konvenciją pripažinti ir leisti vykdyti sprendimą, pirmiausia visada turi būti patikrinama, ar egzistuoja bent viena iš 5 str. numatytų pripažinimo sąlygų. Šios sąlygos dar kitaip vadinamos „netiesioginiais jurisdikcijos pagrindais“ ir yra skirtos užtikrinti, kad pagal konvenciją būtų pripažįstami tik sprendimai, kuriuos priėmė su ginču ryšį turintis teismas.

Pripažinimo ir leidimo vykdyti procesas

Konvencijos 13 str. numato, kad pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūrą reglamentuoja nacionalinė teisė, nebent konvencija numato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymą, prašymus pripažinti ir (ar) vykdyti teismų sprendimus nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, gali būti paduotas per 30 d. nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pateikimo terminas yra 60 d. ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

Atsisakymo pripažinti ir leisti vykdyti pagrindai

Pagal 2019 m. Hagos konvenciją teismai nėra besąlygiškai įpareigoti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismų sprendimus – konvencijos 7 str. įtvirtina baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis teismas gali atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti kitoje valstybėje priimtą sprendimą. Šie pagrindai yra riboti ir vienodi visose prie konvencijos prisijungusiose šalyse. Teismas gali atsisakyti pripažinti sprendimą, jei, pvz., atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie pradėtą procesą arba jis nebuvo informuotas laiku ir tokia forma, kad galėtų pasiruošti gynybai, arba, pvz., jei sprendimas prieštarauja pripažinimo valstybės viešajai tvarkai.

Svarbu, kad teismas negali peržiūrėti užsienio teismo sprendimo iš esmės. Tai reiškia, kad sprendimo turinys negali būti iš naujo vertinamas faktų ar teisės taikymo aspektais – gali būti nagrinėjamas tik jo atitikimas pripažinimo sąlygoms, neperžengiant konvencijos kriterijų ir kompetencijos ribų.

Ko tikėtis ateityje?

2019 m. Hagos konvencija dėl teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo įsigaliojo 2023 m. rugsėjo 1 d. Šiuo metu ji taikoma ES (išskyrus Daniją), Urugvajui, Ukrainai, o nuo 2025 m. liepos konvencija bus taikoma ir Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje ir Velse). Konvenciją yra pasirašiusios ir tokios šalys kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, tačiau jos dar neratifikavo.

Išlieka klausimas, kiek valstybių prisijungs prie 2019 m. Hagos konvencijos, kadangi prie konvencijos prisijungusių Susitariančių šalių skaičius turės tiesioginę įtaką jos globaliam poveikiui. Konvencija, pradiniame rengimo etape lyginta su 172 valstybėse taikoma 1958 m. Niujorko konvencija, siekia tapti pasauliniu standartu teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui. Laikas parodys, ar ši konvencija sulauks tokios sėkmės.

Tekstą parengė advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė Agnė Kisieliauskaitė ir jaunesnysis teisininkas Dominykas Kiršis