Teismai

Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo prastovos paskelbimo sąlygų iki teisinio suinteresuotumo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl asmens teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalis nuspręsta, kad ieškovės kasacinį skundą turėjo būti atsisakoma priimti CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nes jis pateiktas asmens, kuris nagrinėjamoje byloje neturi teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis teismų konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovių ESO ir UAB „GG LTU S10“ sudaryto ketinimų protokolo negaliojimo pagrindų egzistavimo. Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai kasacinis skundas buvo priimtas, konstatuotina, kad priimti ieškovės kasacinį skundą nebuvo teisinio pagrindo. Nesant galimybės nurodytų teismų procesinių sprendimų dalių peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina. Kadangi ieškovės pateiktą kasacinį skundą dalį turėjo būti atsisakoma priimti, tačiau jis vis dėlto buvo priimtas, kasacinis procesas, vadovaujantis CPK 356 straipsnio 6 dalimi, nebegali būti tęsiamas ir yra nutrauktinas.

______

Nutartyje dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, skolininko pareigų fizinio asmens bankroto procese pabrėžta, kad Fizinio asmens bankroto įstatyme nustatyta skolininkui tenkančios informavimo pareigos svarba. Skolininko pareiga informuoti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantį teismą apie kitose bylose jam kreditorių pareikštus turtinius reikalavimus yra esminė, nes tik turėdamas tokią informaciją bankroto bylą nagrinėjantis teismui turi pareigą perimti tokių bylų nagrinėjimą proceso įstatymuose nustatyta tvarka. Jei skolininkas netinkamai vykdo šią pareigą, tai gali lemti, kad tam tikri kreditorių reikalavimai liks neįtraukti į fizinio asmens bankroto bylą ir nenurašyti, nes pakartotinai toks kreditoriaus reikalavimas fizinio asmens bankroto byloje nebeturi būti pareikštas, jeigu jis jau buvo pareikštas kitoje byloje. Kadangi kreditoriaus reikalavimas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą skolininko bankroto byloje ir ją užbaigus atitinkamai teismo nutartimi nebuvo nurašytas, kasacinis teismas nusprendė, kad toks kreditorius turi teisę reikalauti vykdyti jo reikalavimą, patvirtintą įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Todėl antstolės veiksmai šiuo atveju buvo pripažinti neteisėtais.

______

Nutartyje dėl solidariųjų skolininkų, įvykdžiusių solidariąją prievolę muitinei, tarpusavio reikalavimų  konstatuota, kad ta aplinkybė, jog muitinės procedūros vykdytojas pripažintas atsakingu skolininku muitinei pagal ES muitų teisės normas, savaime nereiškia, kad yra konstatuotas jo veiksmų neteisėtumas ir kaltė civilinės atsakomybės prasme. Teisėjų kolegija nurodė, kad tai, jog nėra nustatyti kokie nors ieškovės, kaip muitinės procedūros vykdytojos, neteisėti veiksmai, pasireiškę jos pareigų pagal viešąją muitų teisę pažeidimu, prisidėję prie to, kad muitinės tranzito procedūra nebuvo įvykdyta, ir priešingai – yra nustatyti neteisėti atsakovės, faktinės vežėjos, veiksmai, dėl kurių prekės nebuvo nugabentos į paskirties mutinę ir pateiktos tranzito procedūrai užbaigti, laikytina pakankama pripažinti, kad ieškovė turi teisę reikšti atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl visos skolos muitinei sumos.

______

Nutartyje dėl darbo teisės normų, reglamentuojančių prastovos paskelbimo sąlygas, priminta, kad prastovos institutas leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus – darbdavys turi galimybę darbuotojui mokėti mažesnį nei darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o darbuotojui nustatomos tam tikros teisės į darbą, darbo užmokestį garantijos. Nagrinėjamu atveju priežastis, dėl kurios atsakovė negalėjo suteikti ieškovui darbo, buvo susijusi su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros reorganizavimu. MITA, kurioje ieškovas ėjo Teisės, pirkimų ir vertinimų skyriaus vedėjo pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 19 d. nutarimu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. buvo prijungta prie Lietuvos mokslo tarybos (atsakovės). Po MITA reorganizavimo į atsakovės įstaigą buvo perkeltas ieškovas, MITA ėjęs Teisės, pirkimų ir vertinimo skyriaus vedėjo pareigas. Atsakovės Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vedėjo pareigas užėmė valstybės tarnautoja, todėl suprantama, kad dviejų Teisės skyriui vadovaujančių pareigybių atsakovė neturėjo poreikio išlaikyti. Ieškovo MITA eitos vedėjo pareigos atsakovei tapo perteklinės ir ieškovui tų pačių pareigų atsakovė pasiūlyti negalėjo. Atsakovė, vykdydama Vyriausybės nutarimą ir užtikrindama darbo teisinių santykių tęstinumą su MITA darbuotojais, pateikė ieškovui siūlymą dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, ieškovui buvo pasiūlyta eiti Lietuvos mokslo tarybos Teisės, pirkimų ir personalo skyriaus vyriausiojo teisininko pareigas, užtikrinant ankstesnį darbo užmokestį, tačiau ieškovas šio pasiūlymo atsisakė. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas atsisakė eiti pasiūlytas pareigas, kad ji neturėjo pasiūlyti kito darbuotojo kvalifikaciją atitinkančio darbo, paskelbė ieškovui prastovą, vėliau ši buvo kelis kartus pratęsta. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes – atsakovė, darbuotojui atsisakius dirbti pasiūlytomis pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, negalėjo teisėtai nutraukti darbo teisinių santykių savo iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi ieškovui, kaip darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, galiojo DK 61 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas darbo sutarties nutraukimo apribojimas. Taigi, atsakovė, neturėdama galimybių dėl objektyvių priežasčių pasiūlyti ieškovui jam eitų pareigų, ieškovui atsisakius jam siūlomų pareigų, ir neturėdama teisėto pagrindo atleisti ieškovo įstatymų nustatyta tvarka tol, kol vaikui sukaks treji metai, būtų privalėjusi mokėti ieškovui darbo užmokestį tol, kol ieškovo vaikui sueis treji. Tokiu atveju vienintelė galimybė bent iš dalies suderinti darbdavio ir darbuotojo interesus buvo pasinaudoti prastovos institutu, leidžiančiam sumažinti darbdaviui darbo užmokesčio išlaidas darbuotojui, kuris prastovos metu nevykdo jokios darbo funkcijos, o darbuotojui – išlaikyti turimą darbo vietą ir kt.  

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė prastovos paskelbimą reglamentuojantį DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą, neįvertino byloje susiklosčiusios faktinės situacijos, nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-684/2023 pateiktais išaiškinimais, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė paskelbė ieškovui prastovą neteisėtai. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

______

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių asmenų, turinčių teisinį suinteresuotumą reikalauti panaikinti perdavimo tinklo linijos rezervaciją ir ginčyti sudarytą ketinimų protokolą, pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes neatliko veiksmų, kurie patvirtintų, jog ji turėjo realų ketinimą vykdyti savo saulės ar vėjo elektrinės projektą ir prijungti elektrinę prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys, vertintinas kaip pernelyg suvaržantis bei apsunkinantis ieškovės teisę į teisminę gynybą. Tokio realaus ketinimo vykdyti saulės ar vėjo elektrinės projektą ir prijungti elektrinę prie elektros perdavimo tinklo linijos Šeduva–Panevėžys įrodymas būtų prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimas, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, jo pateikimas vien tik teisių gynimo tikslais sužinojus, kad atsakovė UAB „GG LTU S21“ jau pateikė tokį prašymą, būtų akivaizdžiai perteklinis. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, nors, tenkinus ieškinį, ieškovės reikalavimų patenkinimas nesukurs jai tiesioginių materialinių teisinių padarinių, kils prielaida atsirasti ieškovės materialiniams teisiniams santykiams (objektas, į kurį galės pretenduoti ieškovė), o tokia prielaida yra pakankama konstatuoti, kad ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje sukelia materialinius teisinius padarinius. Taip pat pabrėžta, kad teisinis suinteresuotumas, kaip būtina procesinė prielaida reikalavimui teisme pareikšti, negali būti tapatinamas su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, nes, pagal CPK 5 straipsnio nuostatas, suinteresuotu asmeniu pripažįstamas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeistas, t. y. tikėtinas ginčo materialiųjų teisinių santykių dalyvis.

Taip pat, ieškovės įsitikinimu, teisė keisti žemės sklypus galiojant ketinimų protokolui negali būti sutapatinama su sudaromo sandorio teisėtumo vertinimu jo įmanomumo prasme, nes priešingu atveju būtų prieita prie visiškai absurdiškos argumentacijos, kad ir turint 1 kv. m ploto žemės sklypą būtų galima teisėtai rezervuoti neribotą kiekį MW pralaidumo, motyvuojant tuo, jog vėliau tą plotą galima pakeisti. Teisėjų kolegija su šiuo kasacinio skundo argumentu nesutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, Elektros energetikos įstatymo nustatyta teisė keisti žemės sklypus tik patvirtina išvadą, kad žemės sklypo dydis nėra nulemiantis ketinimų protokolu prisiimtų prievolių dalyką. Nustatytas teisinis reguliavimas nustato pačiam gamintojui pareigą įvertinti, ar jis suspės laiku atlikti visus veiksmus, nustatytus ketinimų protokole. Tam, kad pralaidumai nebūtų rezervuojami neturint rimtų ketinimų ir galimybių pastatyti planuojamą elektrinę, gamintojas yra įpareigotas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, taip pat ketinimų protokole įtvirtintos konkrečios sąlygos, ir jei jų gamintojas nevykdo, ketinimų protokolas (sutartis) yra nutraukiamas (nutraukiama). Kita vertus, tai, kad teisinis reguliavimas gali nustatyti pareigą operatoriui atlikti išankstinę patikrą dar prieš sutarties sudarymą, ar gamintojas gebės laiku atlikti ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus, pvz., pareigą patikrinti, ar jis, jau kreipdamasis į operatorių dėl ketinimų protokolo sudarymo, turi reikiamą sklypą planuojamai elektrinei statyti, tai nereiškia, kad žemės sklypo dydis taps ketinimų protokolu prisiimtas prievoles apibrėžiančiu dalyku. Tokios operatoriaus pareigos yra teisės aktų leidėjo nustatytos sutarties sudarymo sąlygos, kurių patikra tenka operatoriui. 

_____

Nutartyje dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl nepateisinamai ilgos baudžiamojo proceso trukmės, pabrėžta, kad iš ieškovo tokio pobūdžio bylose neturi būti reikalaujama įrodyti, kad buvo įmanoma konkrečius ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo veiksmus atlikti per trumpesnį laiką, nei jie faktiškai buvo atlikti, nes šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga paneigiant ieškovo argumentus įrodyti, kad atitinkamų procesinių veiksmų atlikimo trukmė buvo optimali, t. y. nebuvo pagrįstai įmanoma atlikti jų per trumpesnį laiką. Ieškovui pateikus pakankamai įrodymų, kad jo teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką galėjo būti pažeista, teismas turi vertinti atsakovės atsikirtimus pagal jau minėtus kriterijus  – konkrečios bylos sudėtingumą; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesį; valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmę pareiškėjui.

Ieškovas savo patirtas išlaidas už visą laikotarpį, kai vyko baudžiamasis procesas, įrodinėjo PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose buvo nurodyta, kad jos išrašomos už atstovavimą ginčo baudžiamajame procese, taip pat ir tokiomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose ši aplinkybė nebuvo nurodyta. Kadangi dalyje PVM sąskaitų faktūrų vis tik buvo aiškiai nurodyta, kad jos išrašomos už atstovavimą baudžiamajame procese, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad tuo laikotarpiu apskritai nebuvo tikslinga nurodyti, jog išlaidos patirtos baudžiamajame procese, todėl ši aplinkybė kitose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyta. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad, nesant galimybės nustatyti dalies ieškovo pateiktų mokėjimo dokumentų ryšio su baudžiamuoju procesu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pakankamai didelė dalis ieškovo pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų buvo tinkamai detalizuoti, apeliacinės instancijos teismas padarė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas atitinkančią išvadą, jog ieškovas neįrodė dalies reikalavimo dėl advokato išlaidų kaip turtinės žalos, kilusios dėl išteisinimu pasibaigusio baudžiamojo proceso, atlyginimo.

Back to top button