KT: Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, leidžiančios savivaldybėms administruojant viešųjų paslaugų teikimą visais atvejais netaikyti reikalavimo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) šios dienos nutarimu pripažino, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (2023 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „[Š]io straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas Regionų administracinis teismas prašyme Konstituciniam Teismui pažymėjo, kad, remiantis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, reguliuojant viešųjų paslaugų teikimo organizavimo funkcijų įgyvendinimą turi būti įtvirtinta savivaldybių pareiga teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad būtų, be kita ko, užtikrinta sąžininga konkurencija. Kadangi, remiantis ginčytu teisiniu reguliavimu, savivaldybės, pasak pareiškėjo, nėra saistomos prievolės užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir gali priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kuriais teikiamos privilegijos arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės ir dėl kurių atsirastų ar galėtų atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumai atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo nuomone, neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 120 straipsnio 2 dalį, savivaldybės, įgyvendindamos įstatymu joms pavestas funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu, be kita ko, organizuodamos teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, privalo paisyti Konstitucijos ir įstatymų, be kita ko, laisvai ir savarankiškai veikdamos pagal ūkinę veiklą reguliuojančių įstatymų apibrėžtą kompetenciją, yra saistomos konstitucinių imperatyvų.

Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnio, įtvirtinančio konstitucines vertybes, kuriomis grindžiamas šalies ūkis, 1, 3, 4 dalys, 120 straipsnio 2 dalis, pagal kurią savivaldybės veikia laisvai ir savarankiškai, konstitucinis teisinės valstybės principas lemia reikalavimą įstatymų leidėjui reguliuojant teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimo organizavimo funkcijų įgyvendinimą paisyti ir šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių imperatyvų. Šis reikalavimas, be kita ko, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatyme įtvirtinti tik tokias teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimo organizavimo nuostatas, pagal kurias tokių paslaugų teikimas visais atvejais būtų organizuojamas, visų pirma, tokiu būdu, kuris sudarytų prielaidas užtikrinti, be kita ko, sąžiningą konkurenciją. Pagal Konstituciją, galimybė, organizuojant tokių viešųjų paslaugų teikimą, nukrypti nuo minėtų reikalavimų įstatyme gali būti numatyta tik išimtiniais atvejais (be kita ko, kai, priešingu atveju, nebūtų įmanoma konkrečiu atveju užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų prieinamumo, teikimo nepertraukiamumo ir geros kokybės) ir tik tada, kai konkrečiu atveju įvertinama galimybė organizuoti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrinta, be kita ko, sąžininga konkurencija.

Taigi, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 120 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimo organizavimo teisiniu reguliavimu įtvirtindamas savivaldybių pareigą tokių paslaugų teikimą organizuoti, be kita ko, taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, kartu gali sudaryti prielaidas nevykdyti šios pareigos tik išimtiniais atvejais (tik tada, kai tai būtina konkrečiu atveju užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę) ir tik tada, kai kitu būdu (t. y. užtikrinant, be kita ko, sąžiningą konkurenciją) to nebūtų įmanoma atlikti. Tik taip užtikrinama, kad, organizuojant teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, būtų paisoma tiek teritorinės bendruomenės viešojo intereso, tiek visos valstybinės bendruomenės viešojo intereso.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad ginčytu Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu viešųjų paslaugų teikimo administravimo teisiniu reguliavimu nustatytos tam tikros viešosios paslaugos, kurių teikimą administruodama savivaldybė visais atvejais, kai ji įstatyme nustatyta tvarka, be kita ko, paveda tokių viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, nėra įpareigota laikytis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir draudimų, taip pat ir susijusių su sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimu.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažindamas Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 20 d. redakcija) 2 punktą tiek, kiek pagal jį įstatyme nustatytomis sąlygomis vidaus sandoris gali būti sudaromas savivaldybei Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka pavedant Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, pabrėžė, jog šis teisinis reguliavimas atitinka Konstituciją tik atitinkamai sistemiškai aiškinamas su kitų įstatymų nuostatomis. Taigi, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, toks teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas tik tuo atveju, jeigu jis aiškinamas kaip toks, remiantis kuriuo vidaus sandoriai, organizuojant tam tikrų viešųjų paslaugų (vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose) teikimą, gali būti sudaromi tik išimtiniu atveju – tik jei taip siekiama užtikrinti, kad minėtos viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos, be to, tik prieš tai įvertinus tokio sprendimo įtaką sąžiningai konkurencijai.

Kaip pabrėžė Konstitucinis Teismas, įtvirtinus šioje konstitucinės justicijos byloje pareiškėjo ginčytą teisinį reguliavimą, nepaisyta Konstitucinio Teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarime suformuluotų oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų, kuriomis atskleista įstatymų leidėjo prievolė, nustatant savivaldybei perduotų teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimo organizavimo funkcijų įgyvendinimo teisinį reguliavimą, įtvirtinti savivaldybių pareigą tokių viešųjų paslaugų teikimą organizuoti, be kita ko, taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas.

 Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu ginčytu teisiniu reguliavimu nustačius, kad savivaldybei organizuojant įstatyme nurodytų viešųjų paslaugų teikimą visais atvejais netaikomi, be kita ko, su sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimu susiję reikalavimai ir draudimai, sudarytos prielaidos savivaldybėms visais atvejais nevykdyti jų pareigos teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti, be kita ko, taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas. Taigi, taip sudarytos prielaidos tokios jų pareigos nevykdyti ne tik išimtiniais atvejais (t. y., be kita ko, ne tik tada, kai tai būtina konkrečiu atveju užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų prieinamumą, teikimo nepertraukiamumą ir gerą kokybę) ir ne tik tada, kai konkrečiu atveju įvertinus galimybę tokių viešųjų paslaugų teikimą organizuoti tokiu būdu, kuriuo būtų užtikrinta, be kita ko, sąžininga konkurencija, paaiškėja, kad tokiu būdu to nebūtų įmanoma atlikti.

Vadinasi, tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 120 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų įstatymų leidėjui reguliuojant teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimo organizavimą, kartu nėra užtikrinama, kad, organizuojant teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, būtų paisoma tiek teritorinės bendruomenės viešojo intereso, tiek visos valstybinės bendruomenės viešojo intereso.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad prielaidos užtikrinti sąžiningą konkurenciją savivaldybėms administruojant viešųjų paslaugų teikimą būtų sudaromos, be kita ko, tik konkrečiu atveju įsitikinus, kad, savivaldybei pavedus viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, taip jam nėra teikiamos privilegijos, nėra diskriminuojami kiti atitinkamoje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nėra taikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal kitą Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje (2023 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, įstatyme nurodytais atvejais priimant sprendimą dėl įstatyme nurodytos naujos ūkinės veiklos vykdymo taip pat nėra taikomi Vietos savivaldos įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai.

Tokiu Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustatytos tam tikros viešosios paslaugos, kurių teikimą administruodama savivaldybė visais atvejais gali priimti sprendimą dėl įstatyme nurodytos naujos ūkinės veiklos vykdymo, neatsižvelgdama į tai, ar tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės, taip pat ji neturi gauti išankstinio Konkurencijos tarybos sutikimo, kuriam gauti savivaldybė turėtų vykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatavus, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nėra taikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, remdamasis tais pačiais argumentais Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad šioms Konstitucijos nuostatoms prieštarauja ir Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais nėra taikomi šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Konstitucinio Teismo informacija