Apeliacinis procesas ESTT: nauji ribojimai apeliuoti Bendrojo Teismo sprendimus

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 256 str. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) tam tikrais atvejais veikia kaip apeliacinė instancija.  ESTT, kaip apeliacinės instancijos teismas, nagrinėja skundus dėl Bendrojo Teismo sprendimų priimtų dėl ES teisės aktų teisėtumo, ES institucijų neveikimo, ES institucijų padarytos žalos atlyginimo, ES tarnautojų ginčų ir pagal ES sudarytų sutarčių arbitražines išlygas. Primename, kad ESTT neveiks kaip apeliacinė instancija dėl Bendrojo Teismo priimtų prejudicinių sprendimų. 

Pagal viešai skelbiamą statistiką, apeliaciniai skundai ESTT sudarė daugiau nei penktadalį visų Teismo nagrinėjamų bylų. Nemaža dalis ESTT nagrinėjamų apeliacinių skundų yra susiję su  tam tikrųjų specifinių ES įstaigų priimtais sprendimais, kurių teisėtumas dėl specifinio ES reglamentavimo dar iki apeliacijos ESTT būna tikrinamas du kartus (t. y. sprendimas iš pradžių yra peržiūrimas privalomoje ikiteisminėje institucijoje ir po to Bendrajame Teisme). 

Speciali apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų atranka – jau nuo 2019 m.  

Dar 2019 m. įsigalioję ESTT statuto ir procedūros reglamento pakeitimai nustatė tam tikrą apeliacinių skundų dėl Bendrojo Teismo sprendimų atrankos procedūrą, pagal kurią apeliacinis skundas, pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, priimto dėl (i) Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) (Alikantė, Ispanija); (ii) Bendrijos augalų veislių tarnybos (OCVV) (Anžė, Prancūzija);  (iii) Europos cheminių medžiagų agentūros  (ECHA) (Helsinkis, Suomija); (iv) Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros (AESA) (Kelnas, Vokietija) sprendimo, nagrinėjamas tik jeigu ESTT iš anksto jį priima ir tik jeigu jame keliami specifiniai teisės klausimai.  

Tokios atrankos sukūrimą nulėmė susiklosčiusi situacija, kuomet daugelis apeliacinių skundų būdavo pateikiami bylose, kuriose jau buvo atlikta dviguba kontrolė – iš pradžių nepriklausomos apeliacinės tarybos, o vėliau Bendrojo Teismo.  

Buvo pastebėta, kad didelę dalį tokių skundų ESTT atmeta kaip akivaizdžiai nepriimtinus ar nepagrįstus. Pvz., pagal viešai skelbiamą statistiką iš 2023 m. pateiktų 52 tokių apeliacinių skundų, tik 4 buvo leista nagrinėti.  

Siekiant užtikrinti efektyvų teisingumo vykdymą ir leisti ESTT sutelkti dėmesį į pačias reikšmingiausias bylas, buvo pasiūlyta įvesti naują procedūrą, pagal kurią ESTT priimtų apeliacinį skundą – visą ar jo dalį – tik tais atvejais, kai skunde keliamas klausimas yra svarbus ES teisės vienovės, darnios raidos ar teisinio nuoseklumo požiūriu.  

Kitaip tariant, ESTT galėtų apeliacinį skundą priimti tik tokiu pagrindu, kai Bendrasis Teismas padaro teisinio vertinimo klaidų, kurios tokios reikšmingos, kad kitaip būtų pažeista ES teisės vienovė, darni raida ar teisinis nuoseklumas. 

2024 m. Statuto pakeitimais plečiama apeliacinių skundų atrankos sistema 

Keičiant ESTT Statutą ypatingas dėmesys buvo skirtas apeliacinio proceso veiksmingumo užtikrinimui. Siekta sukurti sąlygas, kad ESTT galėtų sutelkti dėmesį į apeliacinius skundus, kuriuose keliami svarbūs teisės klausimai, turintys reikšmės visos ES mastu. Tam buvo numatyta išplėsti mechanizmo, kuriuo nustatoma, ar apeliacinis skundas yra priimtinas, taikymo sritį. Tai ne tik padidina ESTT darbo efektyvumą, bet ir užtikrina, kad būtų laikomasi veiksmingos teisminės gynybos principo, kuris yra esminis ES teisės sistemos elementas. 

Todėl numatyta, kad specialūs apeliacijų atrankos ESTT kriterijai taikytini ir toms byloms, kurios prieš jas nagrinėjant Bendrajame Teisme privaloma ikiteismine tvarka buvo išnagrinėtos (i) ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūroje; (ii) Bendroje pertvarkymo valdyboje; (iii) Europos bankininkystės institucijoje (iv) Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje; (v) Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijoje; (vi) ES geležinkelių agentūroje. Kitaip tariant, yra Statuto pakeitimais yra plečiamas institucijų sąrašas. 

Be to, apeliacinių skundų išankstinio priėmimo mechanizmas išplėstas ir apeliaciniams skundams, pateiktiems dėl Bendrojo Teismo sprendimų, priimtų pagal SESV 272 str. dėl Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties, kurioje numatyta arbitražinė išlyga, vykdymo. 

Nagrinėjant bylas, kurios Bendrajam Teismui pateiktos pagal arbitražinę sąlygą, numatytą Sąjungos ar jos vardu sudarytoje pagal viešąją ar privatinę teisę reguliuojamoje sutartyje, ir kurios prieš pateikiant nebuvo nagrinėtos nepriklausomos apeliacinės tarybos, iš esmės taikoma ne Sąjungos, o nacionalinė teisė, į kurią daroma nuoroda arbitražinėje išlygoje. Kadangi šioje srityje (t. y. kai klausimai iš esmės reglamentuojami nacionalinės teisės) pateikti apeliaciniai skundai iš esmės negali kelti klausimų, svarbių ES teisės vienovei, darnai ar raidai, buvo pasiūlyta, kad ir tokiems skundams būtų taikomas tas pats mechanizmas, kaip ir apeliaciniams skundams, pateiktiems dėl Bendrojo Teismo sprendimų, priimtų dėl pirmiau nurodytų apeliacinių tarybų sprendimų. 

Apeliacijos procesas ESTT 

Apeliacijos gali būti teikiamos Teisingumo Teismui tik dėl teisės klausimų, t. y. tais atvejais, kai manoma, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.  

Pateikiant apeliacinį skundą nustatytas svarbus ir privalomas procedūrinis elementas – prie apeliacinio skundo turi būti pridėtas ne ilgesnis kaip septynių puslapių prašymas priimti apeliacinį skundą. Šiame prašyme apeliantas turi aiškiai nurodyti apeliaciniame skunde keliamą ES teisės vienovei, darnai ar raidai svarbų klausimą. Nesant tokio prašymo, apeliacinis skundas iš karto pripažįstamas nepriimtinu. Jeigu prašymas atitiks nustatytus formalius reikalavimus, ESTT sprendimą dėl apeliacinio skundo priėmimo ar nepriėmimo skelbia motyvuota nutartimi. Sprendimus dėl tokių apeliacijų, vadovaujantis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausius generalinį advokatą, priima šiam tikslui specialiai sukurta kolegija. 

Jei apeliacija pripažįstama priimtina ir pagrįsta, Teisingumo Teismas gali panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą. Kai procesas leidžia, Teisingumo Teismas gali pats priimti galutinį sprendimą. Jei ne, byla grąžinama atgal Bendrajam Teismui, kuris yra saistomas Teisingumo Teismo priimto sprendimo. 

Visoms kitoms byloms, kurios nebuvo nagrinėtos privaloma ikiteismine tvarka specialioje ikiteisminėje institucijoje, galioja įprasta apeliavimo ESTT tvarka. Apeliaciją ESTT galima teikti tik dėl Bendrojo Teismo padarytų teisės klaidų (fakto klaidų ESTT netikrina). 

Tekstą parengė Agnė Kisieliauskaitė, Ellex Valiunas asocijuotoji partnerė ir Gintarė Taluntytė, Ellex Valiunas asocijuotoji partnerė