Skaitmeninių darbo platformų verslo modelių trūkumai
Skaitmeninės darbo platformos, vis labiau plintančios daugelyje pasaulio šalių, kelia nemažai iššūkių darbuotojams ir darbo organizavimui. Šios platformos, kurios apima įvairius ekonomikos sektorius, pasižymi tuo, kad suderina darbo jėgos paklausą ir pasiūlą, tapdamos vyraujančia platformos forma, jungianti darbuotojus su įmonėmis ir klientais, teikiant įvairias paslaugas. Tokios platformos ir jų naudojami algoritmai dažnai sukuria prieštaringas darbo santykių formas ir trikdo tradicinį darbo organizavimą, todėl šis reiškinys yra plačiai aptariamas tiek tarp politikos formuotojų, tiek mokslininkų (Moniz, et. al., 2021;, Goel, et. al., 2024; Graham, Anwar, 2019 ).
Vienas svarbiausių šių diskusijų aspektų yra skaitmeninio darbo platformų verslo modelis, kuris gali apriboti darbuotojų teisę naudotis darbo apsauga ir dalyvauti kolektyvinėse darbuotojų organizacijose, taip pat pakenkti nacionaliniams socialiniams modeliams. Daugelis platformų darbuotojų naudojasi strategijomis, kurios nėra grindžiamos kolektyviniu atstovavimu, todėl su darbo problemomis jie susiduria individualiai. Tuo pat metu kolektyvinio darbuotojų pripažinimo trūkumas trukdo jiems pasinaudoti darbo apsauga.
Platformos bendrovės remiasi nepriklausomais rangovais, kurie čia vadinami savarankiškai dirbančiais darbuotojais, atliekančiais užduotis, o ne darbus, dirbdami daugiau ar mažiau laisvai samdomais darbuotojais. Atlyginimo modelis orientuotas į mokėjimą už atliktą užduotį, o ne į fiksuotą valandinį darbo užmokestį, yra nukrypimas nuo ankstesnių darbo susitarimų (Behrendt, et. al., 2019). Priežastis, kodėl nepriklausomi rangovai yra tokia prieštaringai vertinama tema, yra ta, kad platformų bendrovės sąmoningai klasifikuoja savo darbuotojus kaip nepriklausomus rangovus.
Atliktas skaitmeninio platforminio darbuotojo apklausos tyrimas Lietuvoje atskleidė, kad viena opiausių problemų – profsąjungų pasyvus dalyvavimas, ginant skaitmeninio darbuotojo teises ir interesus, t.y. pasigendama socialinio dialogo tarp platforminio darbo organizatoriaus ir profesinės sąjungos. Šiuo atveju algoritmu veikiantis verslo modelis stokoja fizinio bendradarbiavimo ir komunikavimo tarp savo darbuotojo (nepriklausomo rangovo ar savarankiškai dirbančio asmens) ir platformos darbdavio. Kita problema – socialinių garantijų trūkumas, susijęs su teisinio statuso apibrėžimu. Daugumoje ES šalių, įskaitant Lietuvą, savarankiškai dirbantys asmenys neturi pilno socialinio draudimo paketo.
Šis faktas atspindi esminius iššūkius ir skirtumus tarp savarankiškai dirbančių asmenų ir tradicinių darbuotojų socialinės apsaugos srityje. Savarankiškai dirbantys asmenys dažnai negali pasinaudoti visomis socialinio draudimo išmokomis, tokiomis kaip bedarbio pašalpos, nes jų darbas nėra laikomas oficialiai nutrauktu, kaip tai būna samdomų darbuotojų atveju. Savarankiškai dirbantys asmenys gali susidurti su sunkumais gauti ligos išmokas, nes dažnai jie privalo pasirūpinti savo sveikatos draudimu ir ligos atveju gali neturėti reikiamos apsaugos. Vaiko priežiūrosišmokos yra ribotos arba nepasiekiamos savarankiškai dirbantiems asmenims, nes socialinės apsaugos sistemos dažnai yra orientuotos į tradicinius darbo santykius. Savarankiškai dirbantys asmenys gali susidurti su mažesnėmis pensijomis, nes jų įnašai į socialinio draudimo sistemas gali būti mažesni arba nereguliarūs.
Dėl šių priežasčių savarankiškai dirbantys asmenys, įskaitant platformų darbuotojus, dažnai patiria didesnę socialinę ir ekonominę riziką. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninės darbo platformos dažnai reikalauja, kad darbuotojai būtų klasifikuojami kaip nepriklausomi rangovai, o ne tradiciniai darbuotojai. Tokia praktika riboja jų galimybes gauti pilną socialinę apsaugą ir gali sukelti papildomų iššūkių siekiant užtikrinti jų darbo teises ir gerovę.
Apibendrinant, skaitmeninių darbo platformų verslo modeliai, nors ir suteikia lankstumo ir naujų galimybių dirbti, taip pat kelia iššūkių darbuotojų teisių ir socialinės apsaugos srityse. Svarbu aiškiai apibrėžti darbuotojų teisinį statusą ir užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kad skaitmeninių platformų darbuotojai būtų apsaugoti ir turėtų sąžiningas darbo sąlygas.
Tekstą parengė VU Teisės fakuleto vyr. m.d. dr. Ligita Gasparėnienė ir VU Teisės fakulteto vyr.m.d. dr. Rita Remeikienė
