Į žmogų orientuotas dirbtinis intelektas: kas tai?

Į žmogų orientuotas dirbtinis intelektas (DI) pirmiausia atliepia žmogaus poreikius, vertybes ir teises. Įprastai kuriant technologijas, daugiausia dėmesio skiriama efektyvumui ir našumui, o į žmogų orientuotame DI pabrėžiama, kad svarbu kurti sistemas, kuriose būtų gerbiamas žmogaus orumas, didinama bendra gerovė. Toks požiūris užtikrina, kad  DI technologijos būtų kuriamos visapusiškai suvokiant jų poveikį asmenims ir visuomenei, ypač privatumo, teisingumo, atskaitomybės ir skaidrumo požiūriu. Tikslas – sukurti DI sistemas, tarnaujančias žmonėms taip, kad atitiktų žmogiškąsias vertybes ir etikos principus.

Ši tema yra svarbi dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirma, pastaraisiais metais DI technologija sparčiai tobulėja, pradedant asmeniniais asistentais ir baigiant pramoniniais robotais. Nors DI galimybės yra didelės, kyla ir iššūkių, įskaitant etiškumo, saugumo, privatumo ir diskriminacijos problemas. Šiuo atžvilgiu būtinas reguliavimas kaip priemonė, užtikrinsianti, kad DI būtų naudojamas ir kuriamas atsižvelgiant į žmonių gerovę ir saugumą. Akivaizdu – būtina sukurti išsamią pasaulinę DI reguliavimo sistemą.

Antra, ši tema yra nauja ir aktuali dėl kylančios būtinybės prisitaikyti prie naujų technologijų ir jų poveikio visuomenei. Į žmogų orientuoto DI reguliavimas yra naujas požiūris į technologijų reguliavimo modelius, pabrėžiant žmogaus vaidmenį ir žmogaus teises. Vadinasi, turime kurti ir pritaikyti reguliavimo priemones, kad šios atitiktų mūsų visuomenės poreikius ir vertybes; užtikrinant, kad DI būtų naudojamas žmonių labui, ir teisėtai.

Į žmogų orientuoto dirbtinio intelekto reguliavimo įgyvendinimo etapai

Norint sukurti reguliavimą, kuris iš tiesų būtų orientuotas į žmogų, galima išskirti kelis esminius žingsnius. Į reguliavimo procesą turi būti įtrauktos įvairios suinteresuotosios šalys, įskaitant technologus, teisininkus, etikos specialistus, politikos formuotojus ir visuomenę. Taip užtikrinama, kad bus išklausyta ir apsvarstyta su DI technologijomis susijusių asmenų nuomonė. Taip pat turi būti nustatytos aiškios etikos gairės, kuriose būtų išdėstyti teisingumo, atskaitomybės ir skaidrumo principai kuriant, diegiant bei naudojant DI sistemas. Šios gairės turėtų būti gana lanksčios, kad jas būtų galima pritaikyti prie naujų technologinių pasiekimų, kartu išlaikant tvirtą įsipareigojimą puoselėti žmogiškąsias vertybes.

Labai svarbu – privalomas DI sistemų poveikio vertinimas, daugiausia dėmesio skiriant jų galimam poveikiui privatumui, teisingumui ir žmogaus teisėms. Šis žingsnis apima galimų pavojų nustatymą ir jų mažinimo strategijų kūrimą prieš diegiant DI sistemą. Reikėtų sukurti nuolatinius DI sistemų stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, kad sistemos nuolatos atitiktų į žmogų orientuotą požiūrį.

Esminis dalykas yra visuomenės informuotumo ir supratimo apie DI technologijas ir jų poveikį didinimas. Piliečių švietimas apie DI padeda ugdyti informuotesnę ir įsitraukusią visuomenę, galinčią prisidėti prie į žmogų orientuoto DI kūrimo.

Reikia gilesnio supratimo ir mokslinių tyrimų

Nors minėti žingsniai sukuria prielaidas atsirasti į žmogų orientuoto DI reguliavimui, vis dar labai stinga gilesnių mokslinių tyrimų ir supratimo. Tobulėjant DI technologijoms, kils naujų etinių dilemų ir iššūkių, todėl reikės nuolat tirti iš tiesų į žmogų orientuoto DI reikšmę. Reikės tirti ilgalaikį DI poveikį visuomenei, aplinkai ir žmogaus teisėms; ieškoti geriausių metodų, kaip formuoti, integruoti ir vertinti etinius aspektus DI reguliavime.

Vilniaus universiteto indėlis į žmogų orientuotus DI tyrimus

Pripažindamas DI srities svarbą, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas siekia aktyviai vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su DI reguliavimu. Šiuo metu vyr. lektorė Neringa Gaubienė įgyvendina mokslinį tyrimą, kuriame analizuojama DI reguliavimo problematika, mat pasauliniu mastu nėra bendrų standartų. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kodėl taip svarbu nustatyti išsamias DI reglamentavimo taisykles pasauliniu lygiu, ypatingą dėmesį skiriant į žmogų orientuotam DI.

Šią vasarą į tyrėjų komandą įsitraukė talentinga studentė Emilė Ieva Šapkauskaitė, ji buvo pakviesta prisijungti bei atlikti mokslinę praktiką, finansuojamą Lietuvos mokslų tarybos. „Labai svarbu ugdyti naujus talentus šioje itin greitai besikeičiančioje srityje ir ruošti studentus tarpdisciplininiams iššūkiams“, – akcentuoja mokslininkė N.Gaubienė.

Emilė Ieva gilinasi į esamų reguliavimo iniciatyvų analizę, siekiant nustatyti pagrindinius iššūkius ir pasiūlyti rekomendacijas, kaip sustiprinti į žmogų orientuoto DI reguliavimą. Atlikta mokslinės literatūros analizė parodė, kad pasaulyje trūksta vientiso DI reguliavimo. Europa šioje srityje pirmauja priėmusi DI aktą, įsigaliojusį šių metų rugpjūčio 1 d. Jame skelbiama, kad DI sistemos turi būti saugios, skaidrios ir nediskriminuojančios, prižiūrimos žmonių bei atitiktų esamus ES reikalavimus, tokius kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Daugumoje užsienio šalių nėra tokio išsamaus DI reguliavimo, kaip ES. Pavyzdžiui, JAV, reguliuodama DI, dabar remiasi esamais federaliniais įstatymais ir gairėmis. Singapūras bei Japonija turi konkrečiam sektoriui skirtas gaires ir iniciatyvas.

Preliminarios šio tyrimo išvados rodo, kad DI reguliavimas pirmiausia siejamas su gairių ir principų nustatymu, kai įvairios tarptautinės organizacijos ir komitetai aktyviai dalyvauja formuojant reguliavimo kryptis. Pavyzdžiui, 2024 m. kovo 21 d. Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos priimta rezoliucija dėl saugių ir tvarių DI sistemų. Skirtingi reguliavimo metodai ir DI apibrėžtys, taip pat skirtingos saugomų vertybių taikymo sritys atskleidžia, kad suderinti pasaulinį DI reguliavimą yra sudėtinga.

Europos Taryba šių metų gegužės 17 d. priėmė pirmąją DI reguliavimo sutartį, ja siekiama užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir demokratijos teisiniams standartams naudojant DI sistemas. Sutartyje (kurioje gali dalyvauti ir ne Europos šalys) nustatyta teisinė sistema, apimanti visą DI sistemų gyvavimo ciklą ir reguliuojanti galimą jų keliamą riziką, kartu skatinant atsakingas inovacijas. Kaip ir DI akte, šioje sutartyje laikomasi rizika grindžiamo požiūrio kuriant ir naudojant DI sistemas, papildant reikalavimu atidžiai apsvarstyti visas galimas neigiamas DI sistemų naudojimo pasekmes.

Straipsnis parengtas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vyr. lektorės dr. Neringos Gaubienės kartu su studente Ieva Emile Šapkauskaite, atliekančia studentų vasaros praktiką, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.