LAT pasisakė dėl ANK 120 straipsnio taikymo pasikeitus įmonių nemokumo teisiniam reguliavimui
Liepos 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą (Nr. 2AT-7-36-594/2024), kurioje Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarimu, patenkinus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) atstovo apeliacinį skundą ir panaikinus Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarimą, J. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „Juleta“ vadovas ir žinodamas apie šios įmonės finansinę padėtį ir didėjančius finansinius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, nuo 2022 m. spalio 19 d. privalėdamas nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą savo vadovaujamai įmonei.
Pateikdamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. advokatas prašė panaikinti Kauno apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo nutarimą, kuriuo J. K. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių. Prašyme nurodyta, kad JANĮ, įsigaliojusiame 2020 m. sausio 1 d., nebeliko teisės normos, įtvirtinančios administracinės atsakomybės taikymą juridinių asmenų vadovams, todėl įmonių vadovai už JANĮ nustatytų reikalavimų nesilaikymą atsako tik pagal šio įstatymo 13 straipsnį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, pažymėjo, kad nors JANĮ, kitaip nei buvo nustatyta anksčiau galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ), nėra nurodyta, jog įmonės vadovas (ar kitas atsakingas asmuo), nepateikęs teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavęs jį pateikti, taip pat atsako ANK nustatyta tvarka, tačiau vien tai, kad specialiajame įstatyme nėra nuorodos į ANK, savaime nereiškia, kad atsakomybė už ANK įtvirtintus administracinius nusižengimus negali būti taikoma.
Kitas esminis klausimas šioje byloje buvo tai, ar pasikeitęs teisinis reguliavimas, įsigaliojus JANĮ, keičia ANK 120 straipsnio nuostatų aiškinimą ir taikymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ, galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d., buvo aiškiai įtvirtinta juridinio asmens vadovo ar kitų atsakingų asmenų pareiga per įstatyme nustatytą konkretų terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Tuo tarpu pagal galiojančio JANĮ nuostatas, juridinio asmens nemokumo atveju pirmiausia yra pradedamas nemokumo procesas, šio proceso metu, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra atliekama aiškiai apibrėžta ikiteisminė teisinė procedūra ir nustatytos konkrečios pareigos juridinio asmens vadovui (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas, 6 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai, 8 straipsnio 1–3 dalys). Neatlikęs įstatyme įtvirtintos juridinio asmens nemokumo proceso ikiteisminės procedūros, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos proceso pradėjimo teisme. Tokio proceso (kreipimosi į teismą) apskritai gali ir nebūti.
Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Kauno apygardos teismas, darydamas išvadą, jog J. K. veika atitinka visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, per plačiai aiškino ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą. Nesant teisinio pagrindo J. K. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Kauno apygardos teismo nutarimą panaikino ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo nutarimą be pakeitimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija