Teismai

Naujausių LAT nutarčių apžvalga: nuo procesinių palūkanų reikšmės iki reikalavimo perleidimo įgyvendinimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje dėl teisės kasacine tvarka apskųsti teismo nutarties motyvus nurodyta, kad eismo procesinio sprendimo motyvuojamosios dalies apskundimas yra ribojamas, todėl, sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pateikto kasacinio skundo pagrįstumo, pirmiausia turi būti įvertinta, ar skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pasisakyta dėl tokių faktinių aplinkybių, kurios galėtų daryti poveikį ieškovės teisėms ar pareigoms ir sukurti teisinius padarinius ateityje. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio teismingumo, iškėlė tam tikras abejones dėl ieškovės reikalavimo teisės galiojimo, nereiškia, kad šis klausimas buvo išspręstas apeliacinės instancijos teisme, tai padaryti pavesta pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra reikšmingas apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria dar nebaigtas ieškovės reikalavimo teisės galiojimo teisinis vertinimas, apskųstų motyvų dėl grąžinimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui teisėtumo peržiūrėjimas kasacine tvarka, kai byla jau grąžinta pirmosios instancijos teismui, todėl kasacinį procesą nutraukė.

______

Nutartyje  dėl draudimo apsaugos ir jos apimtį nustatančių sutarties sąlygų aiškinimo  nurodyta, kad draudikas – draudimo veikla užsiimantis profesionalas – turi įstatyme nustatytą pareigą veikti geriausiomis draudėjui sąlygomis, jo interesais. Draudiko formuojant draudimo santykius teikiama informacija draudėjui, be kita ko, apie prisiimamos rizikos apimtį turi būti aiški, pakankama ir neklaidinanti. Draudikas privalo iki sutarties pasirašymo informuoti draudėją, jei draudimo sutartis sudaroma draudimo taisyklių pagrindu, užtikrinti, kad jo parengtose draudimo taisyklėse būtų aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluotos draudimo apsaugos apimtį nustatančios sąlygos, sudaryti sąlygas draudėjui su jomis susipažinti ir (vėliausiai – pasirašant sutartį) įteikti taisyklių kopiją. Tuo atveju, jei šalys individualiai susitaria dėl draudimo apsaugą nustatančių draudimo sutarties sąlygų, jos turi būti išreikštos aiškiai, sukonkretintos taip, kad draudėjas galėtų suprasti, kaip jos bus taikomos kartu su kitomis (draudimo taisyklėse nustatytomis) draudimo sutarties sąlygomis. Esant šalių nesutarimui dėl draudimo apsaugą, jos apimtį, draudiko įsipareigojimus nustatančių draudimo sutarties sąlygų turinio, aiškinant šias sąlygas būtina įvertinti draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, draudikui tenkančias pareigas, taip pat tai, ar ginčo sąlygos yra šalių laisvai suderėtos, individualizuotos, ar bendro pobūdžio – standartinės, parengtos draudiko, ar jomis nepaneigiama konkretaus draudimo esmė, tikslas. Draudikas, įrodinėdamas, kad pagal draudimo sutarties sąlygas tam tikros draudimo rizikos neprisiėmė, negali remtis savo paties parengtomis standartinėmis sąlygomis, kurių formuluočių skirtumų su draudimo liudijime nustatytomis sąlygomis, suteikdamas draudėjui ikisutartinę informaciją, nepaaiškino, neatkreipė į šiuos skirtumus tinkamo dėmesio. Esant standartinių ir nestandartinių sąlygų prieštaravimų, pirmenybė pagal įstatymą teikiama nestandartinėms (individualiai šalių aptartoms) sąlygoms.

Draudikė turi teisę draudimo sutartimi apsibrėžti prisiimamos rizikos ribas, taip pat sutiktina, kad jai gali būti svarbi su krovinio iškrovimo vieta susijusi aplinkybė ir atsakovė nepageidauja sudaryti sutarčių, jei krovinys vežamas už Europos Sąjungos valstybių teritorijos ribų, tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tais atvejais, kai jis vežamas tik ES viduje. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokie atsakovės, kaip draudikės, siekiai turi aiškiai atsispindėti tarpusavyje derančiose sutarties sąlygose, t. y. draudimo apsaugą nustatančios Taisyklių bei Draudimo liudijimo sąlygos turi būti suformuluotos taip, kad draudėjas jas galėtų teisingai suprasti ir sutartį sudaryti įvertinęs, ar tokia sutartis atitinka jo draudimo interesą. Nors atsakovė akcentavo, kad Draudimo liudijime apibrėžta draudimo apsaugos galiojimo teritorija buvo nustatyta, vadovaujantis ieškovės pateikta informacija, jog kroviniai nebus vežami į Jungtinę Karalystę ir iš jos, teisėjų kolegija konstatavo, kad ši aplinkybė nepaneigia atsakovės pareigos aiškiai suformuluoti draudimo apsaugos apimtį nustatančias sutarties sąlygas ir pasirūpinti, kad standartinės sąlygos derėtų su individualiai šalių sulygta sąlyga, nustatančia platesnę apsaugą, nesiejant jos galiojimo su krovinio pakrovimo ir (ar) iškrovimo vieta, taip užtikrinant galimybę ieškovei sutarties sąlygų visumą suprasti tapačiai, kaip jas aiškina atsakovė. 

______

Nutartyje dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto ir reglamentuojančių vykdymo veiksmų sustabdymą, pasisakyta, kad taikant lingvistinį CPK 755 straipsnio 1 dalies aiškinimo metodą, darytina išvada, kad ši norma taikytina tais atvejais, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, teismo nutartis ar teismo nutarimas, kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas. Draudimas išieškoti iš nurodyto turto reiškia, kad kitų kreditorių reikalavimai negali būti patenkinami iš minėto turto. Atsižvelgiant į aptartą šios normos vietą Civilinio proceso kodekse, į jos reguliavimo turinį, negalima daryti išvados, kad ji taikoma ir tais atvejais, kai turtas dar nėra konfiskuotas, tačiau jam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Minėta straipsnio dalis nereglamentuoja vykdomosios bylos ar vykdymo veiksmų sustabdymo, todėl nelaikytina savarankišku teisiniu pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus dėl to, kad BPK ar ANK nustatyta tvarka asmens turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72, 723 straipsniai). Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi CPK 755 straipsnio 1 dalies redakcija iš esmės pakeitė teismo procesinio sprendimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilės teisinį reglamentavimą, įtvirtindama draudimą išieškoti iš konfiskuoto turto. Pasikeitusi įstatymo leidėjo pozicija patvirtina, kad konfiskuotas turtas yra valstybės nuosavybė ir iš tokio turto negali būti patenkinami kitų kreditorių reikalavimai.  

Atsižvelgiant į tai, kad CPK 755 straipsnis nustato teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba institucijos ar pareigūno nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilę, o nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas galutinis procesinis sprendimas konfiskuoti turtą, sutiktina su kasacinio skundo argumentu, jog teismai aptarta proceso teisės nuostata vadovavosi nesant tam teisinio pagrindo, nes ji byloje susiklosčiusio teisinio santykio tiesiogiai nereglamentuoja. Kita vertus, pažymėta, kad nors CPK 755 straipsnio 1 dalis tiesiogiai ginčo teisiniam santykiui netaikytina – nėra priimto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuriuo būtų konfiskuotas konkretus turtas, tačiau svarbu CPK nuostatas taikyti sistemiškai ir atsižvelgti į CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį privalomąjį turto realizavimo veiksmų sustabdymą, nes atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą antstolė grindė ir CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam gali būti skiriamas skirtingais tikslais – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą (BPK 151 straipsnio 1 dalis), laikino nuosavybės teisės apribojimo paskirtis lemia ir skirtingus antstolio veiksmus dėl turto realizavimo. Sisteminis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies ir 755 straipsnio 1 dalies aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tuo atveju, kai skolininko turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, antstolis neturėtų tęsti šio turto realizavimo veiksmų ir, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalėtų juos sustabdyti. Toks aiškinimas tiesiogiai įtvirtintas ir nuo 2024 m. liepos 3 d. įsigaliosiančioje patikslintoje CPK 626 straipsnio 3 dalies redakcijoje, pagal kurią išieškojimas nestabdomas tik tais atvejais, kai išieškoma iš areštuoto turto ar turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimus.

_____

Nutartyje dėl antstolio surašyto sprendimų neįvykdymo akto ir skolininko kaltės teisinės reikšmės skiriant baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teigiama, kad tik teismas, be kita ko, įvertinęs konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo priežastis, turi teisę skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą. eisėjų kolegija konstatavo, kad teismas tinkamai įvertino E. N. kaltę pagrindžiančias aplinkybes – jog nustatytomis dienomis turėję vykti tėvo ir sūnaus susitikimai neįvyko, nes vaiko nebuvo Lietuvoje nesant objektyvių priežasčių (vien dėl skolininkės vienašalio sprendimo vykti į Latviją), ir nusprendė, kad bylos aplinkybės pagrindžia, jog skolininkės kaltė nustatyta, nes ji siekia, kad mažamečio vaiko ir tėvo ryšys silpnėtų dėl nuolatinio nebuvimo vaiko gyvenamojoje vietoje.

______

Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindus, sprendžiant prašymą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose pabrėžta, kad spręsdamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimą, teismas privalo patikrinti, ar suinteresuotas asmuo žino apie užsienio valstybėje vykusį procesą ir jam buvo sudarytos sąlygos tinkamai gintis nuo pareikštų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas tokio vertinimo neatliko ir neįsitikino, jog atsakovei, per atstovą prašiusiai teismo pateikti ieškinį ir jo priedus, ši reikšminga informacija apie prieš ją pradėtą teisminį procesą buvo pateikta ir jai buvo sudarytos sąlygos veiksmingai gintis nuo pareikšto ieškinio. Lietuvos apeliacinis teismas ginčijamoje nutartyje tik formaliai pasirėmė Rusijos Federacijos teismo sprendime nurodyta informacija, nevertindamas jos turinio, galimų prieštaravimų. Šis Lietuvos apeliacinio teismo padarytas proceso teisės pažeidimas negali būti ištaisytas kasaciniame teisme, atsižvelgiant į ribotą kasacinio teismo kompetenciją. Kasaciniame skunde abejojama Dvišalės sutarties 18 straipsnio pagrindu padarytos Lietuvos apeliacinio teismo išvados pagrįstumu, tačiau kasacinis teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė, nes ginčijama teismo nutartis naikinama dėl procesinio pobūdžio trūkumų, susijusių su Dvišalės sutarties 56 straipsnyje sąlygos, nustatančios pareigą informuoti šalis apie joms pradėtą bylą ir užtikrinti joms teisę į tinkamą teismo procesą, aiškinimu ir taikymu. Kartu atkreiptas dėmesys, jog naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktas Dvišalės sutarties 18 straipsnio (atsisakymas pripažinti užsienio teismo sprendimą viešosios tvarkos pagrindu) aiškinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024).

______

Nutartyje dėl procesinių palūkanų priteisimo nurodyta, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė. Galimumas priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Atsižvelgdama į tam tikras išimtis, kai procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme, o nuo vėlesnio momento, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į vėliausią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią procesinės palūkanos priteisiamos ne nuo bylos iškėlimo teisme tada, kai, pavyzdžiui, sprendžiamas ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir kompensacijos už ją dydžio. Taigi procesinių palūkanų priteisimo galimybė kitu, nei jų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme momento, metu siejama tik su aplinkybe, jog piniginė prievolė kreipimosi į teismą metu dar neegzistavo. Konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta pirmiau aptartų išimčių.

Įvertinusi tai, kad UAB „Darnu group“ teismui buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus, teisėjų kolegija nurodė, kad tiek pagrindiniu, tiek alternatyviu reikalavimu UAB „Darnu group“ siekė to paties tikslo – apginti savo teisių pažeidimą, pasireiškusį Telecentro pareigos grąžinti UAB „Darnu group“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį gautus pinigus nevykdymu. Alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens teises arba interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas.

_____

Nutartyje dėl pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimą teisinės reikšmės reikalavimo perleidimo galiojimui išaiškinta, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis iki pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą sieja tik šios sutarties šalis ir nesaisto trečiųjų asmenų, įskaitant skolininką. Tik nuo to momento, kai skolininkas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimo faktą, reikalavimo perleidimo sutartis pradeda galioti skolininko ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tai reiškia, kad iki tokio pranešimo gavimo skolininką ir pradinį kreditorių siejančios prievolės subjektai lieka nepasikeitę ir prievolė gali pasibaigti tinkamu įvykdymu arba kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Jei skolininkas nėra informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, jo atžvilgiu reikalavimo teisės turėtoju laikytinas pradinis kreditorius.

Konstatuota, kad skolininko prievolės pasibaigimas vienu iš prievolių pasibaigimo pagrindų iki pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą sudaro savarankišką kreditoriaus reikalavimo atmetimo teisinį pagrindą, nes tiek pradinis, tiek naujasis kreditorius nebetenka teisės reikalauti iš skolininko šios prievolės įvykdymo. Pradiniam kreditoriui atleidus skolininką nuo prievolės įvykdymo ir nepranešus skolininkui apie prieš tai įvykusį reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui, tokie pradinio kreditoriaus veiksmai turi teisinės reikšmės tik pradinio ir naujojo kreditorių tarpusavio santykiams, o skolininko prievolė pradiniam kreditoriui laikoma pasibaigusia.

_____

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nutartyje administracinio nusižengimo byloje pažymėjo, kad in dubio pro reo principas negali būti aiškinamas atsietai nuo teismo pareigos išsamiai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Taigi, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti ir neturi vengti aktyvaus vaidmens procese.

Back to top button