Institucijos

Solidari atsakomybė už konkurencijos pažeidimus. Ką privalo žinoti verslas?

Šiuolaikinėje ekonomikoje sąžiningos konkurencijos laikymasis ir užtikrinimas turi esminę reikšmę ne tik siekiant garantuoti vartotojų interesų apsaugą, tačiau tai yra ir itin svarbus procesas rinkoje veikiantiems ūkio subjektams bei valstybiniams ekonomikos rodikliams – sako advokatų profesinės bendrijos AVOCAD jaunesnysis teisininkas Domantas Velykis.

Pasak jo, nesąžiningiems ūkio subjektams, pažeidusiems konkurencijos teisės nuostatas, turi būti taikomos proporcingos ir atgrasančios nuobaudos. O kada už konkurencijos pažeidimus yra taikoma solidari atsakomybė?

Praktikoje yra nereti atvejai, kai bendrovė, kuriai priklauso visos kitos bendrovės akcijos, gali daryti lemiamą įtaką tokiai dukterinei bendrovei, todėl motininė bendrovė gali priimti sprendimus, nulemiančius dukterinės bendrovės veiksmus rinkoje, kurie gali atitikti konkurencijos teisės pažeidimo kriterijų. Siekiant, kad lemiamą įtaką daranti ir sprendimus už dukterinę bendrovę priimanti motininė bendrovė neišvengtų atsakomybės, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) suformavo taisyklę, kad nustačius ir įrodžius lemiamos įtakos darymo aplinkybes, tokios bendrovės yra pripažįstamos vienu ūkio subjektu, todėl motininei ir dukterinei bendrovei už konkurencijos teisės pažeidimus yra taikytina solidari atsakomybė.

Europos Sąjungoje konkurencijos teisės sritis pasižymi griežtų piniginių nuobaudų dydžių bei šių nuobaudų solidarumo taikymu. Solidariosios atsakomybės taikymo galimybes ypatingai praplėtė ESTT 2021 metų byla The Goldman Sachs Group Inc. prieš Komisiją. Motininei bendrovei priklausė tik 33% dukterinės bendrovės akcijų, tačiau šios akcijos suteikė 100% balsavimo teisių. Šiai dukterinei bendrovei priklausė kitų dviejų bendrovių, kurios atliko konkurencijos teisės pažeidimus dalyvaudamos elektros kabelių kartelyje, akcijos. Europos Komisijai atlikus pažeidimo tyrimą, buvo nustatyta, kad motininė bendrovė galėjo daryti lemiamą įtaką dviem, pažeidimus padariusioms, dukterinėms bendrovėms, todėl šiems trims juridiniams asmenims buvo skirta solidari net 37 303 000 EUR sumą siekianti nuobauda. Apskundus tokios nuobaudos paskyrimą, tiek Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas patvirtino tokios solidarios nuobaudos paskyrimo teisėtumą.

Lietuvoje teisinis reguliavimas įtvirtinantis Konkurencijos tarybos teisę taikyti solidarią atsakomybę yra įsiteisėjęs tik 2020 metų pabaigoje. Konkurencijos įstatyme įtvirtinta, kad tais atvejais, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, veikia kaip vienas ūkio subjektas, už šio įstatymo pažeidimus solidariai atsako patronuojančioji ir patronuojamoji įmonė, taip pat solidariai atsako kiti ūkio subjektą sudarantys ūkinę veiklą vykdantys asmenys. Tokiu būdu nacionalinis teisinis reguliavimas buvo suvienodintas su Europos Sąjungos konkurencijos teisės reguliavimui būdingu solidarios atsakomybės taikymu ir jį aiškinančia ESTT praktika.

Iki šio laikotarpio solidarios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus taikymo galimybė buvo nustatyta išimtinai tik teismų praktikoje: iš pradžių ESTT, o vėliau tik su išimtimis pripažinta ir Lietuvos administracinių teismų.

ESTT yra suformavęs taisyklę, kad ūkio subjekto sąvoka apima visus subjektus, vykdančius ūkinę veiklą, nepaisant to subjekto teisinio statuso ir finansavimo būdo bei turi būti suprantama kaip reiškianti ekonominį vienetą, net jei teisiniu požiūriu tas vienetas sudarytas iš kelių fizinių ar juridinių asmenų, todėl vienam iš ūkio subjektą sudarančiam juridiniam asmeniui padarius konkurencijos teisės pažeidimą, solidari atsakomybė gali kilti ir kitiems ekonominį vienetą sudarantiems juridiniams asmenims.

Solidarios atsakomybės taikymui itin svarbią reikšmę turi lemiamos įtakos darymo prezumpcijos suformavimas ESTT praktikoje – kai motininei bendrovei priklauso visos arba beveik visos konkurencijos taisyklių pažeidimą padariusios dukterinės bendrovės akcijų, tokia motininė bendrovė gali daryti lemiamą įtaką šios dukterinės bendrovės elgesiui rinkoje, todėl  egzistuoja nuginčijama prezumpcija, kad ši motininė bendrovė iš tikrųjų daro lemiamą įtaką savo dukterinės bendrovės elgesiui.

Siekiant taikyti solidarią atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus, pakanka nustatyti ir įrodyti, jog motininei bendrovei priklauso visas dukterinės bendrovės kapitalas, o lemiamos įtakos darymo prezumpcijos nuginčijimo įrodinėjimo našta tenka pažeidėjoms. Siekiant nuginčyti šią prezumpciją, atsakomybėn traukiamas subjektas privalo paneigti faktinį lemiamos įtakos darymą ne tik bendrovių teisės apimtyje esančiais santykiais, tačiau įvertinti ir visus reikšmingus ekonominius, organizacinius, teisinius ir net asmeninius ryšius. Tokios prezumpcijos nuginčijimo pagrindai yra problematiški, tačiau pripažįstami proporcingais keliamiems solidarios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus tikslams.

Išnagrinėjus administracinių teismų praktiką, su lemiamos įtakos darymo prezumpcijos nuginčijimu tiesiogiai nesusijusios, svarbiausios išvados verslui, kada yra netaikoma solidari atsakomybė už konkurencijos teisės pažeidimus, yra šios:

•  nagrinėdami solidarios atsakomybės taikymą už pažeidimus, padarytus iki 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio konkurencijos įstatymo pakeitimo, administraciniai teismai sistemingai nurodo, kad pažeidimų padarymo metu Lietuvos teisės aktuose nebuvo nustatyta solidarios atsakomybės taikymo galimybė, todėl solidari atsakomybė nėra taikytina, vadovaujantis Konstitucijos principine nuostata, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu;

• jeigu iki 2020 m. lapkričio 1 d. padarytas konkurencijos teisės pažeidimas nepatenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio apimtį, t. y. atliktu pažeidimu nebuvo padarytas neigiamas poveikis prekybai tarp valstybių narių, tuomet teismai gali nesivadovauti ESTT suformuota praktika, kuri tokiu atveju turi tik papildomo, teisiškai neįpareigojančio teisės aiškinimo šaltinio reikšmę, todėl tokiu būdu nacionalinėje apimtyje Lietuvos Respublikos teismai gali aiškinti solidarios atsakomybės taikymą konkurencijos teisėje vadovaudamiesi teismo turima prerogatyva individualiai formuoti solidarios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus taikymo praktiką Lietuvos Respublikoje;

•  tuo atveju, kai konkurencijos teisės pažeidimas buvo padarytas iki 2020 m. lapkričio 1 d., t. y. kai tokia atsakomybės rūšis nėra numatyta įstatyme, solidarios atsakomybės taikymas ūkio subjektui, pavyzdžiui, motininei ir dukterinei bendrovei, pažeidžia baudos individualizavimo principą, nes pažeidimo padarymo metu galiojusių Konkurencijos įstatymo 35 ir 36 straipsnių nuostatų negalima aiškinti taip, jog ūkio subjektą sudarantiems juridiniams asmenims galėtų būti skiriama ne individualizuota, o bendra (solidari) bauda.

Atsižvelgiant į minėtą 2020 m. pabaigoje įsiteisėjusį Konkurencijos įstatymo pakeitimą, administraciniai teismai, nagrinėdami paskirtą solidarią atsakomybę už konkurencijos teisės pažeidimus, padarytus vėliau nei 2020 m. lapkričio 1 d., negalės vadovautis aukščiau nurodytomis priežastimis netaikyti solidarios atsakomybės konkurencijos teisės pažeidėjams.

Todėl, vertintina, kad motininės bendrovės, siekiančios išvengti solidarios atsakomybės už jų dukterinių bendrovių, vėliau nei 2020 m. lapkričio 1 d., padarytus konkurencijos teisės pažeidimus, iš esmės turės tik galimybę siekti nuginčyti lemiamos įtakos darymo prezumpciją, įrodant, jog dukterinei bendrovei nebuvo daroma lemiama įtaka. Tačiau, administracinių teismų praktika, nagrinėjant solidarios atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus, padarytus vėliau nei 2020 m. lapkričio 1 d., taikymą, vis dar nėra pradėta formuoti, todėl lieka tik tokios praktikos laukimas.

Back to top button