Institucijos

Ar valstybė saugo ir globoja šeimą, kuri skiriasi?

Kodėl teismo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku kartais neveikia ir kaip tai spręsti? Tai vienas iš klausimų, kuris buvo keliamas 2024 m. gegužės 23 d. vykusioje Vilniaus arkivyskupijos Caritas mediacijos centro „In Pace“ ir Lietuvos advokatūros organizuotoj diskusijoje šeimos teisės specialistams tema „Santuokos nutraukimas nėra vaiko santykių su tėvais pabaiga“. Sakyčiau, kad tai yra klausimas, į kurį ieškant atsakymų ir sprendimų, aiškiai nepakanka remtis tik kurios nors vienos srities, juo labiau vien teisininko, kompetencija. Turime leistis po vandeniu tam, kad galėtume geriau suprasti apie virš vandens nematomą ledkalnio dalį.

Per pastaruosius kelerius metus, administruojant ir sprendžiant kartu negyvenančių tėvų teisinius ginčus dėl vaikų – gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos – mūsų šalyje yra padaryta neabejotina pažanga. Iš kitos pusės, į neseniai įvykusį renginį susirinkusių šeimos bylose dirbančių kolegų gausa bei jų pasisakymai, liudija, kad turimi teisiniai įrankiai ir priemonės tėvų ginčams dėl vaikų efektyviai spręsti dėl įvairių priežasčių dažnai yra nepakankamos. Sakyčiau yra dėsninga, kad būnant savo profesijos ar institucijos atstovu, kaip pirmas pasirinkimas kyla noras kalbėti ir papriekaištauti, kad savo darbą padaryti yra sunku ar neįmanoma dėl aplinkybių, už kurias atsako kita institucija ar specialistai. Vis dėlto, esu tikras, kad pagrindinį dėmesį turėtume sutelkti į įvairių kompetencijų specialistų ir institucijų bendradarbiavimo galimybes, nes to reikia tikslinei grupei, problemų, su kuriomis ji susiduria, efektyvių sprendimo būdų paieškai, galų gale, kad kiekvienas galėtume tinkamai padaryti savo darbą.

Ginčai dėl vaikų, o tiksliau kaip valstybė administruoja teisingumą šioje srityje, reikalauja ypatingo dėmesio dėl daugelio priežasčių. Visų pirma dėl vaiko teisių apsaugos, visuomenės santykių kokybės – savo gyvenimus kuriančių, o ne neišspręstuose konfliktuose gyvenančių tėvų, efektyvaus valstybės resursų naudojimo. Drįsčiau samprotauti, kad iš mūsų Konstitucijos kylanti valstybės pareiga įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šeimos, kaip konstitucinės vertybės, apsaugą, turėtų galioti ir tais atvejais, kai kalbame apie besiskiriančią šeimą, kiek tai yra būtina sukurti prielaidas suaugusiesiems nurimti savo santykyje vienas su kitu. Kitaip tariant, nuoseklaus ir sisteminio valstybės dėmesio tėvų ginčams dėl vaikų poreikis kyla ne tik iš būtinybės saugoti vaiką, bet ir šeimą, kaip konstitucinę vertybę.

Egzistuoja daugybė priežasčių, kodėl teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali neveikti ir jos kiekvienu atveju gali būti skirtingos – kai kurios sisteminės, kai kurios individualios, kai kurios objektyvios, racionalios, kai kurios subjektyvios, neracionalios. Sutinkame visko. Tačiau tiesa yra ta, kad tėvų teisinio ginčo dėl vaikų atveju labai dažnai sprendžiame problemą, kuri nėra teisinė problema. Šeimos iširimas, kalbant apskritai, visų pirma yra didelių persitvarkymų žmogaus gyvenime laikotarpis, kai reikia iš naujo rasti sprendimus pasikeitus aplinkybėms. Sunkumai, su kuriais susiduria žmogus šiuo laikotarpiu, toli gražu nėra vien tik teisiniai klausimai. Nepaisant to, tėvų ginčus dėl vaikų atkakliai mėginame spręsti naudodami daugiausiai teisinius instrumentus, nors aiškiai suvokiame jų ribotumą. Nes naudojamės tokiais įrankiais, kokius turime, kokiais esame įpratę naudotis.

Kad pamėgintume atsakyti į klausimą, kaip tai spręsti, mano požiūriu, visų pirma, yra svarbu sau patiems įsivardinti: 1) atskirai gyvenančių tėvų ginčų dėl vaikų ypatumus; 2) tikslą, kurį sau keliame; 3) priemones, kurios galėtų padėti siekti išsikeltų tikslų; 4) resursus, kuriuos galime skirti priemonėms įgyvendinti.

Atskirai gyvenančių tėvų ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos savo esme yra ginčai, kylantys iš asmeninių neturtinių santykių, kurie tęsiasi reikšmingai ilgą laiką – iki vaikas taps pilnametis. Teisinio reguliavimo priemonėmis galimybės daryti poveikį asmeniams neturtiniams santykiams yra labai ribotos. Teisė ko gero būtų visiškai pajėgi efektyviai išspręsti tėvų ginčą dėl bendravimo su vaiku tik kraštutiniu būdu – visiškai uždrausdama bendravimą, jeigu tam egzistuoja pagrindai. Visais kitais atvejais, kokia bendravimo tvarka teismo bebūtų nustatyta, tėvų teisė bendrauti su vaiku išlieka, kartu su visais iš to sekančiais klausimas dėl jos įgyvendinimo. Galiausiai kartą po ilgus metus trunkančio proceso teismo sprendimu nustačius bendravimo su tvarką, ateityje galimas naujas ieškinys ir teismo procesas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Tuo nieko ypatingo ar naujo nepasakyta. Vis dėlto, kas buvo išspręsta, jeigu ir po teismo sprendimo atskirai gyvenančių tėvų santykiai nenurimo ir jie abu ar kuris nors vienas iš jų nesusitaikė su teismo pateiktu sprendimu?

Civilinis procesas turi jam keliamus tikslus. Teismas priimdamas sprendimą, išsprendžia ginčą, apgina pažeistas teises, atkuria teisinę taiką. Tai nebūtinai reiškia, kad ginčo dėl vaiko šalims nebeliko nuoskaudų, priežasčių ir paskatų vėl kelti bendravimo su vaiku klausimų. Tai, kad sprendimas dėl jo asmeninio gyvenimo klausimų buvo priimtas ne jo paties, ko gero yra viena iš priežasčių, kodėl teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka gali ir neveikti. Tačiau šioje vietoje kažko daugiau ir nereikėtų tikėtis. Vis dėlto, reikėtų tikėtis ir siekti, kad dėl nuoseklaus darbo su konfliktuojančiais tėvais, tokių bylų teismą pasiektų kuo mažiau. Jų neišvengiamai bus, tačiau esamoje situacijoje iki teismo sprendimo užauga ir tos situacijos, kuriose tėvai, sulaukę tinkamos pagalbos, galėtų socialinę taiką savo santykiuose pasiekti ankstesnėse stadijose, patirdami mažesnius emocinius, finansinius ir laiko praradimus.

Žinoma, teisiniame reguliavime ir šiuo metu yra įtvirtinta, kad tėvų susitarimas dėl vaiko yra pagrindinis tikslas ir siekiamybė. Taip pat numatyta, kad visos institucijos turi padėti tėvams jų ginčą išspręsti taikiai. Vis dėlto, išlieka neatsakytas pagrindinis klausimas– kaip tėvams yra padedama, kokios priemonės yra taikomos, kokia yra darbo su konfliktuojančiais dėl vaiko tėvais tvarka.

Normalizuoti santykius, įgalinti ir kurti bendradarbiavimą. Tokį tikslą turėtume sau kelti dirbdami su konfliktuojančiais dėl vaikų tėvais, nes tik tai gali užtikrinti kilusio ginčo išsprendimo tvarumą, gebėjimą ateityje savarankiškai išspręsti kilusias situacijas. Juk ko gero nė vienam iš mūsų nereikėjo nei vaiko teisių gynėjo, nei advokato, nei teisėjo, nei socialinio darbuotojo, nei psichologo ar kito specialisto tuo metu, kai buvome šeimos santykių kūrimo pradžioje. Puikiausiai gebėjome tai padaryti savarankiškai. Kilęs teisinis ginčas dėl vaikų pats savaime indikuoja, kad šiuo metu stokojama reikiamų gebėjimų, todėl turi būti dedamos nuoseklios pastangos juos atkurti ir stiprinti.

Kokiomis priemonėmis reikėtų siekti išsikeltų tikslų? Atsakymas neabejotinai reikalauja platesnės diskusijos ir sprendimo paieškų. Manau, yra gana akivaizdu tik tai, kad turime sau pripažinti, jog atsižvelgiant į atskirai gyvenančių tėvų ginčų dėl vaikų ypatumus, padėti tėvams jų ginčą išspręsti taikiai vien teisinėmis priemonėmis galime tik labai maža dalimi. Labiau yra reikalingos ir galėtų padėti kitos, neteisinės kompetencijos ir priemonės bei nuoseklaus darbo su šia tiksline grupe sistema. Sistema, kuri nepaliktų be dėmesio ir pagalbos konfliktuojančių tėvų, o individualiai įvertinus jų situaciją, turėtų įgaliojimus pasiūlyti, rekomenduoti ar įpareigoti.

Paruoštų atsakymų nėra, tačiau negalėdami nepastebėti sunkumų ir išgyvenimų, su kuriais susiduriame šiandien mes, šeimos teisės specialistai, o juo labiau mūsų klientai suaugusieji ir jų vaikai, ko gero galime sutarti, kad šioje srityje norėtume, galėtume ir turėtume padaryti daugiau.

Šis tekstas yra siekis prisidėti ir skatinti diskusiją tema, kuriai mūsų šalyje turime sutelkti dėmesį, pastangas ir kartu siekti pokyčių. Kurkime tėvų ginčų dėl vaikų sprendimo sistemą ir nuoseklumą[1].

Tekstą parengė Mindaugas Vaičiūnas, Šeimos teisės advokatas, WIDEN


[1] https://www.teise.pro/index.php/2021/03/14/m-vaiciunas-tevu-gincai-del-vaiku-kurkime-sprendimo-sistema-ir-nuosekluma/

Back to top button