Valstybės kontrolė: keičiant teisės aktus ar priimant naujus – nepakankamas dėmesys jų poveikio vertinimui

• Lietuva iš kitų Europos Sąjungos valstybių išsiskiria itin didele ir vis augančia užregistruojamų teisėkūros iniciatyvų gausa. 2020–2023 m. priimti 2 469 teisės aktai, iš jų 7 proc. – naujos redakcijos įstatymai.
• Nė viena prioritetinė teisėkūros iniciatyva nebuvo įvertinta visais 4 privalomais aspektais, o sąnaudų ir naudos analizė neatlikta nė vienu atveju.
• Turėtų būti stiprinama ex ante vertinimų kokybės priežiūra, siekiant išsiaiškinti, ar planuojama teisėkūros iniciatyva yra pagrįsta.

Teisinio reguliavimo poveikis Lietuvoje yra nepakankamai įvertinamas tiek prieš priimant įstatymus (ex ante vertinimas) ar jų pakeitimus, tiek jau juos priėmus, (ex post vertinimas), rodo Valstybės kontrolės atlikto audito „Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema“ rezultatai.

„Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas būtų rezultatyvesnis, jei būtų atliekami visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesni numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimai. Audito metu nustatėme, kad buvo atliktas tik 26 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų išsamesnis išankstinis vertinimas, kurį atlikti privaloma. Taigi lieka neįvertinama dalis didelę įtaką visuomenei galinčio daryti teisinio reguliavimo“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikis turėtų būti vertinamas pagal jų įtaką konkrečioms sritims, valstybės finansams, administracinei naštai ir ekonomikai. Tačiau nė vienos iš prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikis nebuvo įvertintas visais privalomais aspektais. Priimant naujas teisėkūros iniciatyvas dažnai likdavo neįvertinama administracinė našta, o sąnaudų ir naudos analizė neatlikta nė vienu atveju.

Svarbu, kad teisėkūros procesas būtų atviras ir skaidrus, įtraukiantis visas suinteresuotas šalis. Audito rezultatai rodo, kad 22 proc. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų atvejais nepasinaudota viešosiomis konsultacijomis, todėl suinteresuotosioms šalims nebuvo suteikta galimybė dalyvauti šiame procese. Taip neišnaudojamos galimybės visapusiškai įvertinti galimus viešosios politikos problemų sprendimo būdus, ieškant geriausių galimų sprendimų, atitinkančių visuomenės poreikius.

Teisėkūros procesuose nenustatytos numatomo teisinio reguliavimo poveikio (ex ante) vertinimo kokybės priežiūros procedūros. Nors turi būti atliekama visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų kokybės priežiūra, tačiau 41 proc. šių iniciatyvų ji nebuvo atlikta. Taip neužtikrinama, kad sprendimų priėmimui būtų naudojama pagrįsta informacija.

Siekiant užtikrinti numatomo (ex ante) ir galiojančio (ex post) teisinio reguliavimo poveikio vertinimų sąveiką viso teisėkūros ciklo metu svarbu, kad būtų pagrįstai įvertinamas poreikis atlikti prioritetinių teisėkūros iniciatyvų ex post vertinimą. Tai padėtų įvertinti, ar tikslai, kurių buvo siekiama teisiniu reguliavimu, yra pasiekti ir kokias pasekmes lėmė teisinis reguliavimas.

Vyriausybės kanceliarijai įgyvendinus rekomendacijas, bus planuojami ir atliekami pagrįsti išsamesni numatomo visų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų teisinio reguliavimo poveikio vertinimai, kuriais remiantis parengti teisės aktai labiau atlieps identifikuotas viešosios politikos problemas. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimų kokybės priežiūra užtikrins poveikio vertinimų atlikimą visais reikalingais aspektais. Ministerijose bus kaupiamos kompetencijos, kurių reikia poveikio vertinimams atlikti, tai prisidės prie kokybiškesnių teisės aktų parengimo.

Valstybinio audito ataskaita: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistema

Valstybės kontrolės informacija