LAT išnagrinėta byla dėl ieškovo pareigos tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir nurodyti jo faktinį pagrindą
Gegužės 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (e3K-3-115-943/2024), kurioje sprendė dėl ieškovo pareigos suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, bylos nagrinėjimo ribų nustatymo bei teismo teisės pagal pareigas (ex officio) spręsti dėl byloje nepareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Ieškovė prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teises į ginčo statinius sudaryto privatizavimo sandorio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniame skunde ieškovė nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nesprendė ir nevertino įgyjamosios senaties, kaip savarankiško ieškovės nuosavybės teisių į ginčo statinius įgijimo pagrindo, taip susiaurindami bylos nagrinėjimo ribas.
Ieškinyje ir dublike ieškovė aiškiai nurodė, jog ji nesiekia įgyti ginčo statinių kitu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – įgyjamąja senatimi – dėl CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų ribojimų. Tačiau tokia ieškovės pozicija pakito apeliacinės instancijos teisme, kai ji apeliaciniame skunde ėmė teigti, jog ji nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnis), ir kartu teigti, jog šį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti pagal pareigas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog ieškovės ieškinyje ir dublike nurodytos kelios faktinės aplinkybės dėl galimo nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, kartu teigiant, kad ieškinys dėl to nėra reiškiamas, negali būti laikomos ieškinio pareiškimu. Negana to, iš ieškovės pareikšto ieškinio elementų akivaizdu, jog toks ieškinio dalykas ir pagrindas byloje nebuvo suformuluotas. Ieškovei siekiant, kad teismas, nagrinėjęs bylą dėl jos nuosavybės teisių į ginčo statinius įgijimo, būtų vertinęs nuosavybės teisės įgijimą ir alternatyviu – įgyjamosios senaties – pagrindu, teko pareiga ne tik tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, bet ir nurodyti jo faktinį pagrindą, taip pat įvykdyti kitus įstatymo reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad nustatęs, jog ieškovė nepareiškė reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo statinius įgyjamosios senaties pagrindu ir jo negrindė reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti tokio ieškovės reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai identifikavo bylos nagrinėjimo ribas ir pagrįstai nenustatė proceso teisės normų pažeidimo šiuo aspektu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
