KT nutraukė bylą pagal tris prašymus įvertinti teisėjų atlyginimų teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu nutraukė bylą pagal tris Regionų administracinio teismo prašymus ištirti, ar Konstitucijai tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja (neprieštaravo) Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnis (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnis, Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 4 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjo prašymuose abejojama minėto teisinio reguliavimo konstitucingumu tuo aspektu, kiek pagal jį atitinkamai teisėjų pareiginės algos bazinis dydis ir teisėjų pareiginė alga apskaičiuojami neatsižvelgiant į konkrečius ekonominius rodiklius, atitiktimi Konstitucijos 109 straipsniui, o prašymuose Nr. 1B‑1/2023, 1B‑6/2023 – ir atitiktimi Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai.
Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamas administracines bylas dėl turtinės žalos priteisimo: šią žalą atitinkamų bendrosios kompetencijos teismų teisėjai – pareiškėjai sustabdytose administracinėse bylose sieja su, pritaikius ginčijamą teisinį reguliavimą, 2019 m. rugpjūčio mėn.–2022 m. gruodžio mėn. negauta teisėjo atlyginimo dalimi.
Savo abejones nurodyto teisėjų atlyginimų teisinio reguliavimo konstitucingumu pareiškėjas grindė iš esmės tuo, kad juo, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta tokia teisėjų pareiginėms algoms apskaičiuoti taikomų dydžių – bazinio dydžio ir pareiginės algos koeficiento – nustatymo tvarka, kuri laiduotų teisėjų pareiginių algų (joms apskaičiuoti taikomo bazinio dydžio ir pareiginės algos koeficiento) kitimą valstybėje kintant tam tikriems ekonominiams rodikliams. Pareiškėjo nuomone, teisėjų pareiginėms algoms apskaičiuoti taikomų dydžių nustatymas turėtų būti susietas su tokiais konkrečiais ekonominiais rodikliais kaip vidutinis darbo užmokestis (VDU) ar minimali mėnesio alga (MMA), o tai lemtų pareigą atitinkamai peržiūrėti teisėjų pareigines algas, kintant, be kita ko, valstybės ekonominei situacijai. Būtent tai, pasak pareiškėjo, sudarytų prielaidas užtikrinti, be kita ko, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo suponuojamus reikalavimus teisėjų atlyginimų teisiniam reguliavimui, taip pat užtikrintų teisėjų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą.
Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėjas savo abejones ginčijamo teisėjų atlyginimų teisinio reguliavimo konstitucingumu grindė iš esmės tuo, kad juo teisėjų pareiginių algų peržiūrėjimas nėra susietas su tokiais ekonominiais rodikliais, kurie, pareiškėjo vertinimu, atspindėtų valstybėje kintančią ekonominę situaciją ir atitinkamai lemtų teisėjų pareiginių algų peržiūrėjimą jai kintant. Vadinasi, pareiškėjas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumu grindžia iš esmės ir ekonominio pobūdžio argumentais, kartu, be kita ko, abejoja įstatymų leidėjo kriterijų, pasirinktų tam, kad būtų nustatytas teisėjų pareiginei algai apskaičiuoti taikomas bazinis dydis, ir jų taikymo tvarkos nustatymo tikslingumu.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad valstybės ekonominės politikos turinio (prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas, taip pat ir pagrįstumo, ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, be kita ko, Konstitucijai, nebent tas teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes. Tais atvejais, kai abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės sietinos su valstybės ekonominės politikos turiniu (prioritetais), priemonėmis, pagrįstumu ir tikslingumu, toks pareiškėjo prašymas traktuotinas kaip pagrįstas ne teisiniais argumentais.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas nusprendė nutraukti bylą pagal pareiškėjo Regionų administracinio teismo prašymus dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio (2008 m. gruodžio 19 d. redakcija), 4 straipsnio 3 dalies, Teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo (2021 m. lapkričio 25 d. redakcija) 3 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies konstitucingumo.
Pareiškėjo prašymų kontekste Konstitucinis Teismas taip pat paminėjo, kad 2001 m. liepos 12 d. nutarime konstatuota, jog jis nenustato ir negali nustatyti, koks turi būti konkretus atitinkamų Lietuvos Respublikos teismų teisėjų atlyginimų dydis. Vadinasi, Konstitucinis Teismas nevertintų, be kita ko, ir ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu peržiūrėjus teisėjų pareiginėms algoms apskaičiuoti taikomą bazinį dydį, nustatyto jo dydžio ir jį taikant apskaičiuotų teisėjų atlyginimų dydžių pokyčio, išskyrus atvejus, jeigu toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnį, įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją nustatyti vienos iš teisėjų socialinių (materialinių) garantijų – teisėjų atlyginimų – teisinį reguliavimą, o jį įtvirtindamas gali pasirinkti įvairius teisėjo atlyginimo nustatymo būdus, įgyvendindamas šią savo diskreciją įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnyje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo ir iš jo kylančio teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvo, lemiamų reikalavimų. Tai, be kita ko, reiškia, kad pasirinkęs įtvirtinti atitinkamą teisėjo atlyginimo nustatymo modelį, įstatymų leidėjas visais atvejais kartu įstatyme privalo nustatyti aiškią, taikant tokį teisėjų atlyginimų teisinį reguliavimą nustatytų teisėjų atlyginimų peržiūrėjimo tvarką, kriterijus, į kuriuos būtų atsižvelgiama peržiūrint teisėjų atlyginimus (kaip antai, peržiūrint kintamą dydį, taikomą juos apskaičiuojant). Tik taip sudaromos prielaidos šiuo aspektu teisėjams užtikrinti tokį socialinį (materialinį) aprūpinimą, kuris atitiktų teisėjų statusą jiems einant pareigas, taip pat paisoma, be kita ko, Konstitucijos 109 straipsnio suponuojamo teisėjų socialinių (materialinių) garantijų realumo imperatyvo, pagal kurį tokios įstatymais nustatytos teisėjų garantijos turi būti realios, jos negali būti tokios, kad taptų apskritai nominalios, taigi fiktyvios.
Konstitucinio Teismo informacija