Tyrimas baigtas – Susisiekimo ministerija ribojo privačių geležinkelio įmonių patekimą į rinką

Po kelerius metus trukusio Konkurencijos tarybos tyrimo šiandien prieita finišo tiesioji – Konkurencijos taryba pripažino Susisiekimo ministeriją pažeidus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį.

Konkurencijos taryba tyrė Susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 3-197 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ patvirtintus pirmumo kriterijus, dar vadinamus prioriteto taisyklėmis. Šios taisyklės yra taikomos, kai viešoji geležinkelių infrastruktūra pripažįstama perpildyta, nepavykus suderinti pateiktų geležinkelio įmonių paraiškų.

Aktualu, kad Lietuvoje geležinkelių transporto paslaugas rinkoje yra įsitvirtinę AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjai –  keleivių vežėjas UAB „LTG Link“ ir krovinių vežėjas AB „LTG Cargo“. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paraiškas pateikusiems vežėjams skirsto toje pačioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupėje veikiantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas AB „LTG Infra“.

Pagal susiklosčiusią praktiką, privatūs vežėjai susidurdavo su sunkumais, bandydami įeiti į krovinių vežimo geležinkelių transportu rinką, kadangi taikant jau minėtas prioriteto taisykles, jiems nebūdavo suteikiama teisė naudotis geležinkelių bėgiais, visus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus paskirstant tik tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjų.

Konkurencijos taryba nustatė, kad atitinkami prioriteto taisyklių punktai privilegijuoja rinkoje jau veikiančius subjektus ir diskriminuoja potencialius rinkos dalyvius jau veikiančių rinkoje ūkio subjektų atžvilgiu.

Aktualu, kad pagal prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktus paraiškas pateikę vežėjai turėdavo pagrįsti savo pasirengimą ketinamai vykdyti veiklai – pateikti informaciją apie ketinamus naudoti riedmenis, darbuotojus bei veiklos sutartis. Konkurencijos tarybos vertinimu, tokį reikalavimą kur kas lengviau įgyvendinti rinkoje jau veikiančiam subjektui, nes jis jau vykdo krovinių vežimo veiklą, vadinasi, turi riedmenų, darbuotojų ir sutartinių įsipareigojimų. Tuo tarpu, į rinką siekiantis įeiti vežėjas susiduria su sunkumais prašomą informaciją pateikti, kadangi jam dar nežinant, ar bus suteikta teisė naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, kyla finansinė rizika. Naujas vežėjas dar neturi jokių garantijų, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai jam bus skirti, todėl išankstinis pasirengimas turėti riedmenis, darbuotojus ir veiklos sutartis pilna apimtimi jam gali kelti finansinių nuostolių. Pažymėtina, jog tokia situacija ir kildavo, kai AB „LTG Infra“, vadovaudamasi prioriteto taisyklių 1.1 ir 2.1 punktais, kasmet tenkindavo tik AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės vežėjų paraiškas, o privačiam vežėjui teisė vykdyti veiklą viešojoje geležinkelių infrastruktūroje nebūdavo suteikiama.

Konkurencijos taryba taip pat pripažino, kad kitas prioriteto taisyklių kriterijus, t. y., prioriteto taisyklių 2.7 punktas, pagal kurį pirmumas skiriamas vežėjui, mokėsiančiam didesnius mokesčius už viešosios geležinkelių infrastruktūros naudojimą, diskriminuoja naujus vežėjus. Konkurencijos tarybos vertinimu, dėl šio kriterijaus gali atsirasti skirtingos konkurencijos sąlygos atitinkamoje rinkoje. Akivaizdu, kad rinkoje įsitvirtinęs vežėjas užsako didesnį geležinkelių tinklą, todėl privataus vežėjo mokėtini mokesčiai būtų mažesni ir tai užkirstų jam kelią naudotis viešąją geležinkelių infrastruktūra.

Taigi, įvertinusi, aukščiau paminėtas aplinkybes, Konkurencijos taryba pripažino, jog Susisiekimo ministerija pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir skyrė jai baudą bei įpareigojo panaikinti arba pakeisti naujus rinkos dalyvius diskriminuojančius prioriteto taisyklių punktus.

Reikia prisiminti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šių metų rugsėjo mėn. taip pat priėmė privatiems vežėjams aktualų prejudicinį sprendimą, kuriame išaiškino, jog Lietuvoje taikyta prioriteto taisyklė, galiojusi dar iki aukščiau nurodytų Susisiekimo ministro patvirtintų prioriteto taisyklių taip pat ribojo privačių vežėjų galimybes patekti į rinką.

Europos Komisija taip pat vis dar atlieka tyrimą dėl galimai Lietuvoje netinkamai perkeltos Europos Sąjungos direktyvos, kuria užtikrinamas geležinkelių transporto rinkų atvėrimas Europos Sąjungoje, nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Primintina, jog Europos Sąjungos valstybės narės privalėjo sudaryti lygias galimybes visiems vežėjams naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra dar iki 2016-06-16.

Taigi, nors ir sunkiai, Lietuvoje skinasi kelią į geležinkelių transporto rinką privatūs vežėjai, kurių teisių ir teisėtų interesų Lietuvoje ilgą laiką buvo nepaisoma. Europos Sąjungos teisės aktai įtvirtina atvirą geležinkelių transporto rinką ir skatina konkurencijos joje plėtrą, tad galiausiai, nors ir su kitų institucijų įsikišimu, tai bus užtikrina ir Lietuvoje.

Advokatų kontoros Nikitinas legal informacija