LAT: kai teismas priima siurprizinį sprendimą, kiekvienu atveju yra reikalinga įvertinti, ar šis proceso normų pažeidimas galėjo nulemti neteisingą bylos išnagrinėjimą
Lapkričio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl draudimo priimti byloje siurprizinį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad vežėja (atsakovė) įsipareigojo pristatyti iš Nyderlandų į Lietuvą kompiuterių krovinį. Krovinys buvo pakrautas į vežėjai priklausančią transporto priemonę, tačiau, jos paskirtam vairuotojui atvykus į numatytą vietą iškrauti krovinio, paaiškėjo, kad dalis jo pavogta. Ieškovė (draudimo bendrovė), atsižvelgdama į tai, kad dalis vežėjai patikėto krovinio prarasta, pareiškė jai reikalavimą atlyginti visą dėl krovinio praradimo kilusią žalą. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais ir įrodinėjo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja atlyginti visą patirtą žalą, nes Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijoje (CMR konvencijoje) yra nustatyta ribota vežėjo atsakomybė už kilusią žalą. Šis ribojimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus prilyginama tyčiniams veiksmams.
Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimus. Teismas nustatė, kad vilkikas, kuriuo buvo gabenamas krovinys, ilgiausiai tamsiu paros metu stovėjo vežėjai priklausančioje aikštelėje ir vežėja joje nesiėmė elementarių saugos priemonių. Teismas nurodė, kad toks atsakovės elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, kuris gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, todėl nėra pagrindo pagal CMR konvenciją taikyti atsakovei ribotą civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertino, kad atsakovei priklausanti aikštelė buvo apsaugota. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vilkikas stovėjo ne šioje aikštelėje, o greta esančioje galimai nesaugioje aikštelėje. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės veiksmai kvalifikuotini kaip itin neatsargūs, prilyginami tyčiniams.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pabrėžtas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą siejamas draudimas priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą. Nors aplinkybė, kad teismas priėmė siurprizinį sprendimą, nėra laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, teismui priėmus tokį sprendimą kiekvienu atveju yra reikalinga įvertinti, ar šis proceso normų pažeidimas galėjo nulemti neteisingą bylos išnagrinėjimą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad šioje byloje nebuvo kilęs ginčas dėl faktinės aplinkybės, kad vilkikas, kuriuo buvo gabenamas pavogtas krovinys, paskutinę naktį prieš tai, kai buvo nustatyta, jog krovinys iš dalies prarastas, buvo saugomas būtent atsakovei priklausančioje aikštelėje, todėl šalys negalėjo numatyti, kad bylą rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas imsis spręsti klausimus, dėl kurių byloje nebuvo ginčo, ir taip padarys šalims netikėtą išvadą, kad vilkikas buvo saugomas kitoje aikštelėje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ne tik vertino šalių byloje neįrodinėtas aplinkybes, bet ir rėmėsi jomis spręsdamas bylai esminę reikšmę turintį klausimą, ar atsakovės veiksmai atitinka CMR konvencijoje nustatytas sąlygas, kai vežėjui negali būti taikoma ribota atsakomybė už prarastą krovinį, – byloje nustatyta siurprizine ir šalims netikėta aplinkybe teismas pagrindė savo apsisprendimą dėl atsakovės veiksmų kvalifikavimo ir remdamasis ja atmetė atsakovės apeliacinį skundą. Teismui pagrindus išvadas aplinkybėmis, kurios byloje nebuvo atskleistos ir dėl kurių šalys negalėjo pateikti savo argumentų, paaiškinimų ir įrodymų, byloje galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo informacija
